Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
nëjimo strategijø. Jas plëtojo ðios mokyklos<br />
atstovai ir ðalininkai J. Baltruðaitis,<br />
Ch. Sterlingas, B. Dorivalis, Ch. Seymoras,<br />
L. Grodeckis, A. Chastelis, J. Bony,<br />
R. Braneris, G. Kubleris ir daugelis kitø.<br />
Iðlaisvinæs menotyrinæ mintá ið spekuliatyvaus<br />
hëgeliðko palikimo gniauþtø, Focillonas<br />
savo menotyros studijose iðryðkino<br />
tarpkultûrines átakas, sudëtingas<br />
formaliø meno struktûrø, simboliø bei<br />
vaizdiniø sistemø sàveikas, judëjimus,<br />
liekanas ir atkryèius. Ðias „formø gyvenimo“<br />
studijas plëtojo ne tik jis, bet ir jo<br />
mokiniai: prisiminkime Focillono esë rinkiná<br />
apie archajiniø formø liekanas ir viduramþiø<br />
meno formø atbudimus, garsias<br />
J. Baltruðaièio studijas apie ornamentinæ<br />
romaninës skulptûros stilistikà, anamorfozes<br />
arba „formø legendas“, taip<br />
pat vieno garsiausiø italø ir prancûzø<br />
renesanso þinovø André Chastelio veikalus,<br />
skirtus non finito reiðkinio ir paveikslo<br />
paveiksle analizëms. Beje, Focillono<br />
mokykloje pradëti deviaciniø,<br />
spontaniðkø, chaotiðkø, netelpanèiø á<br />
áprastas schemas meno raidos procesø<br />
tyrimai, kurie tapo itin aktualûs postmodernizmo<br />
epochoje.<br />
Ðiai mokyklai atstovavæs J. Baltruðaitis<br />
atkreipë dëmesá á ávairiø civilizaciniø<br />
protrûkiø, sàveikø, meno formø morfologijos,<br />
imanentiniø meno struktûrø metamorfoziø,<br />
skirtingø laikiðkumo, istorinës<br />
atminties apraiðkø, vaizduotës pasaulio<br />
skrydþiø, anamorfoziø ir aberacijø<br />
paþinimà. Ásigalint postmodernizmo<br />
ideologijai, kai itin daug dëmesio skiriama<br />
laikiðkumo fenomenui, ávairiems<br />
kriziniams ir marginaliniams kultûros<br />
bei meno reiðkiniams, ðios problemos<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
susilaukia ypatingo ávairiø srièiø mokslininkø<br />
susidomëjimo.<br />
Þinoma, J. Baltruðaitis pirmiausia iðgarsëjo<br />
kaip Focillono mokinys ir netradicinis<br />
viduramþiø meno tyrinëtojas, o<br />
vëliau – kaip anamorfoziø ir aberacijø<br />
tyrëjas, atkreipæs dëmesá á iðkreiptas<br />
perspektyvas, iliuzijø ir apgauliø raiðkà<br />
kultûroje, permanentines fantasmagorijas<br />
ir vaizduotës veiklà, kuri lemia tikrovës<br />
iðkraipymus, spinduliuojanèius<br />
poezijà, slepianèius „metafizines tiesas”<br />
ir siejanèius ávairias civilizacijas.<br />
Nors didþiàjà gyvenimo dalá menotyrininkas<br />
skyrë viduramþiø menui, já formavusio<br />
senøjø Rytø civilizacijø paveldo<br />
tyrinëjimams, renesanso epochos paþinimui,<br />
o jo veikalai audë svarbià akademiniø<br />
meno studijø audinio dalá, vis dëlto<br />
juose iðsiskleidusios tyrinëjimo strategijos<br />
ir mintys giliai ásiskverbë á dabartiná<br />
postmodernø màstymà. Þvelgiant á jo<br />
darbø visumà, atsiveria ið senos ir autentiðkos<br />
medþiagos sukurtas stulbinamai<br />
ðiuolaikiðkas ávairiø kultûros ir meno<br />
procesø sàveikos paveikslas, kurio aktualumas<br />
naujomis netikëtomis prasmëmis<br />
atsiskleidþia perþengus XX a. ribà.<br />
Galima sakyti, kad J. Baltruðaitis eruditas,<br />
pasiþymëjæs ne tik akademiðku<br />
skrupulingumu, bet ir nepaprastu minties<br />
polëkiu bei humoro jausmu. Pasinëræs<br />
á renesanso epochos slëpiningus kultûros<br />
sluoksnius, jis tarsi renesanso humanistas,<br />
tæsiantis Kunst und Wunderkammer<br />
tradicijà, sukûrë ðiuolaikiná keistybiø<br />
kabinetà, kuriame susiejo ávairiausius XX<br />
a. kultûros ir istorijos þenklus, sugretino<br />
Lacano mintis ir Tremois kûrybà, Lyotard’o<br />
ir siurrealisto Ljuba darbus.<br />
209
Change language