Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
RECENZIJA<br />
kaluose në vienas þodis nëra paraðytas<br />
jo paties, o jis pats á tuos tekstus þvelgia<br />
tarsi ið ðalies, kaip treèiasis asmuo. Pseudonimus<br />
danø màstytojas vartojo norëdamas<br />
pabrëþti, jog savo „egzistencinës<br />
tiesos“ joks autorius negali perduoti tiesiogiai.<br />
Taigi, þvelgdamas ið ðalies á savo<br />
kûrybà, Kierkegaard’as tarsi atitrûksta<br />
nuo jos ir stengiasi ið jos pasimokyti,<br />
kita vertus, pseudonimais jis padeda<br />
skaitytojams suvokti, kad tekste yra pasakyta<br />
anaiptol ne tai, kas turëtø bûti. Kita<br />
vertus, tokiu bûdu jis bandë neigti<br />
átvirtintas akademinës filosofijos taisykles.<br />
Tad, matyt, neatsitiktinai A. Andrijauskas<br />
iðsamiai aptaria tiek pseudonimø<br />
problematikà Kierkegaard’o kûryboje,<br />
tiek jo polemikà su klasikinio vokieèiø<br />
idealizmo ðalininkais, ypaè hegeliðkojo<br />
sisteminio màstymo kritikà.<br />
Greta Schopenhauerio ir Kierkegaard’o<br />
Andrijauskas gana daug dëmesio<br />
skiria Nietzsche’s idëjoms, pristato „gyvenimo“,<br />
„valios galiai“, „amþinojo to<br />
paties gráþimo“ idëjas, iðsamiai atskleidþia<br />
Nietzsche’s santyká su ávairiomis<br />
neeuropinëmis (Indijos, Tolimøjø Rytø,<br />
persø, þydø) màstymo tradicijomis. Supaþindinamas<br />
skaitytojà su A. Bergsono<br />
idëjomis, gilinasi á jo „gyvenimo polëkio“,<br />
kûrybinio prado, „trukmës“ idëjas.<br />
Apþvelgiant A. Bergsono sàmonës<br />
sampratà, intuicijos ir intelekto dichotomijos<br />
problemà, knygoje itin daug dëmesio<br />
skiriama jo kûrybos ir meno filosofijai.<br />
Pristatydamas A. Schopenhauerio,<br />
S. Kierkegaard’o, F. Nietzsche’s ir<br />
A. Bergsono idëjas, Andrijauskas daug<br />
dëmesio skiria jø biografijoms ir randa<br />
nemaþai sàsajø tarp jø gyvenimo ir filosofiniø<br />
idëjø.<br />
218 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
Aptardamas K. G. Jungo idëjas, autorius<br />
parodo, kodël ðveicarø mokslininkas<br />
tebëra aktualus XXI amþiuje, atskleidþia<br />
svarbiausias analitinës psichologijos pradininko<br />
idëjas: skaitytojas supaþindinamas<br />
su ávairiais psichikos ir pasàmonës<br />
elementais – sàmone (ego), kauke (persona),<br />
ðeðëliu ir dvasios vaizdiniais arba archetipais<br />
(anima, animus). Á M. Heideggerio<br />
filosofijà A. Andrijauskas pirmiausia<br />
þvelgia komparatyvistiniu aspektu, jo<br />
kûryboje iðryðkina Rytø ir Vakarø màstymo<br />
principø vienovës paieðkas. Autoriø<br />
labiausiai domina vëlyvasis Heideggerio<br />
kûrybos laikotarpis, kai jis daugiau<br />
dëmesio skyrë Tolimøjø Rytø màstymo<br />
tradicijoms, formavo vadinamojo „poetinio<br />
màstymo“ principus ir itin domëjosi<br />
estetine bei meno problematika.<br />
Savitai apmàstydamas postmodernizmo<br />
fenomenà, A. Andrijauskas já<br />
apibûdina kaip „kokybiðkai naujà universalios<br />
„planetinës“ kultûros fenomenà,<br />
ið esmës besiskiriantá nuo ankstesniø“.<br />
Jis parodo, kad postmodernistinë<br />
filosofija atspindëjo esminius globalizacijos,<br />
technologijos, mokslo, masiniø komunikacijø<br />
ir socialinio gyvenimo pokyèius,<br />
iðryðkina ir nagrinëja pagrindinius<br />
postmodernizmo bruoþus – klasikinës<br />
Vakarø filosofijos, estetikos ir meno<br />
nuostatø atsisakymà, pliuralizmà, pasaulio<br />
regos taðkø ávairovæ. Knygoje iðryðkinami<br />
postmodernizmo ir jo alter<br />
ego – modernizmo santykiai, nes tik tai,<br />
pasak autoriaus, leidþia suvokti reikðmingiausius<br />
ðiuolaikinio meno pokyèius.<br />
Galiausiai átikinamai atskleidþiami<br />
ávairûs postmodernios kultûros ir filosofinës<br />
minties panaðumai su Tolimøjø<br />
Rytø màstymo tradicijomis ir menu, pa-
Change language