Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
mi“? Apie kokià paslëptá ir iðslaptinimà<br />
èia kalbama?<br />
Egzistencija, kaip laikiðka bûtis myriop,<br />
nukreipta á gyvenimo, t. y. esinio<br />
(Seieinde), visumà. Mes esame laisvi jà<br />
kurti: egzistuodami atsiveriame vis ið<br />
naujo iðkylanèiai visumai, apimanèiai<br />
ateities siekius ir praeities prasmes. Þiûra<br />
pirmyn ir atgal, saistydamos vienas<br />
kità, keièiasi. Tai ir visuminis gyvenimo<br />
nuo gimimo iki mirties derinimas, ir<br />
nuolatinis turimos dermës perþengimas<br />
kuriant vis naujà savo gyvenimo prasmæ.<br />
Todël Heideggeris kalba apie ekzistencijà,<br />
perkëlimà ir transcendencijà.<br />
Kitaip negu spekuliatyvi metafizinë<br />
transcendencija, ji èia yra horizontali,<br />
t. y. atverianti mûsø laikiðko gyvenimo<br />
horizontà. Metafizinë, kaip ir mokslinë,<br />
þinija, nukreipta á statiðkas, nepriklausomas<br />
nuo judrios egzistencinës visumos<br />
esmes, yra pavirðinis slydimas (im Platten<br />
und Glatten), vedantis á nieká (Nichts)<br />
kaip uþmarðtá (Vergessen) 5 . Vëlyvasis<br />
Husserlis (1976) mokslø krizæ sieja su<br />
tiesos atskyrimu nuo gyvenamojo pasaulio<br />
(Lebenswelt). Ðá atskyrimà lydi<br />
màstymo ir màstinio suprieðinimas, leidþiantis<br />
ekspansyviai tirti objektyvybæ,<br />
atsietà nuo þmogaus tikrovës. Heideggeriui<br />
tai – egzistencinës (esinio) visumos<br />
uþmarðtis, kurià jis sieja su praeinumu<br />
(Gangbare), pasimetimu, klaidumu (Irre)<br />
kaip neautentiðku egzistavimu. Bûtyje ir<br />
laike kalbama apie das Man aplinkà, ið<br />
kurios iðeinama (ek-zistencija) rûpesèiu<br />
ar baime. Egzistencija – nuolatinis savæs<br />
ðioje aplinkoje perþengimas, laisvai projektuojant<br />
savo èia-bûtá tiek á ateitá, tiek<br />
á praeitá. Mûsø bûties artëjimas myriop<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
nereiðkia tragiðkos egzistencijos, prieðingai,<br />
ðios egzistencinës tiesos sukreèiantis<br />
atpaþinimas, padedamas netikëtai<br />
(tarkim, poetinëje iðtaroje) iðkilusiø kasdieniø<br />
daiktø, leidþia kurti naujà mus<br />
supanèiø esiniø dermæ. Daiktai parankûs,<br />
kai jie, iðlikdami transcendentais,<br />
kreipia mus savo egzistenciniu keliu, kitaip<br />
sakant, skatina mus þengti tolyn.<br />
Mes visada siekiame esiniø darnios visumos,<br />
taèiau kelias á jà veda per esiniø<br />
sumos transcendencijà. Tai iðderinantis<br />
dermës siekis, kurá pavadinau noeze. Iðderinimas<br />
plaukia ið noro perþengti dermæ,<br />
naujoje èia-bûties perspektyvoje tapusià<br />
suma, t. y. varþa, trukdanèia kûrybiðkai<br />
þvelgti ateitin ir kitaip vertinti<br />
praeities kelià. Todël dermë ir nedermë,<br />
bûtis ir niekis – vienà sàramà palaikantys<br />
statramsèiai, tarp kuriø atsiveria judraus<br />
gyvenimo horizontas.<br />
Tampanti esiniø visuma, kaip visas<br />
gyvenimas nuo gimimo iki mirties,<br />
mums neprieinama: mes jà atkariaujame<br />
þingsnis po þingsnio áveikdami varþà,<br />
t. y. fenomenø sumà paversdami derme,<br />
kuri vël virsta suma, mums pasidavus<br />
praeinumai, kurià perþengti ir reiðkia ekzistuoti.<br />
Egzistencinis projektas – gyvenamosios<br />
dermës iðderinimas vardan<br />
naujos visumos. Galutinë gyvenamoji visuma<br />
lieka paslëpta: net mirties akivaizda<br />
neteikia praeito gyvenimo visumos,<br />
kadangi nebëra ateities horizonto, kur<br />
galima bûtø vertinti praeitá, t. y. ði visuma<br />
nebëra egzistencinë, kitaip sakant,<br />
judri. Visi daiktai, vaizdiniai ir idëjos<br />
kaip fenomenai yra tikri tiek, kiek dalyvauja<br />
egzistenciniame projekte, kiek<br />
mums atveria mûsø paèiø kuriamà gy-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
61
Change language