Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LAIMA MONGINAITË<br />
prata skiriasi nuo intuityvistinës, kantiðkosios,<br />
empiristinës.<br />
E. Husserlio nuostata tyrinëti atsiþvelgiant<br />
á objekto bûties specifikà ir taikyti<br />
intuityvius metodus tampa nepriimtina<br />
tradiciniam racionaliam màstymui,<br />
todël kritikuojama uþ taikomø metodø<br />
neaiðkumà ir nesuprantamumà.<br />
Taèiau minëta nuostata tampa efektyvi<br />
sàmonës srauto ir jos aktø paþinimui.<br />
Sàmonës aktai yra intencionalûs, vadinasi,<br />
nukreipti á objektà.<br />
Sàmonës intencionalumo idëjà E. Husserlis<br />
perëmë ið F. Brentano, bet suteikë<br />
jai platesnæ prasmæ. Fenomenologas intencionalumà<br />
suprato ne kaip prieþastiná<br />
santyká su objektais, bet kaip sàmonës<br />
veiklà, sutampanèià su turimu omenyje<br />
objektu. Toks intencionalumo aiðkinimas<br />
griauna bet kokià galimybæ sàmonæ laikyti<br />
tuðèia arba uþdara. Kiekviena individuali<br />
patirtis yra unikali, jà fenomenologas<br />
pavadino imanentine intencionalia,<br />
o jos autentiðkumà ir esmæ atskleidþia<br />
tiesioginiai intuityvûs iðgyvenimai. Psichinis<br />
pasaulis yra sudarytas ið „substancionaliø“<br />
vienetø, sako E. Husserlis, todël<br />
realiø elementø ir jø prieþastiniø ryðiø<br />
paieðka psichiniuose fenomenuose<br />
yra visiðkas nonsensas, absurdas, kylantis<br />
dël natûralizacijos to, kas nepriklauso<br />
gamtai 2 .<br />
E. Husserlis siûlo tiesioginio paþinimo<br />
programà, kurioje teigiama, kad akivaizdumas<br />
turi bûti pasiekiamas ne deduktyviu<br />
– induktyviu árodymu, o tiesiog<br />
turi bûti aptinkamas sàmonëje, apodiktiniu<br />
bûdu joje matomas, jai atskleidþiamas.<br />
E. Husserlio tezë apie sugráþi-<br />
146 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
mà „prie paèiø daiktø“ reiðkia siekimà<br />
atskleisti pirminius intuicijos aktus, kuriuose<br />
geriausiai reiðkiasi daiktø esmë.<br />
Autorius ásitikinæs, kad sàmonei duotas<br />
reiðkinys yra empiriðkai patiriamo objekto<br />
esmë.<br />
Kiekvienoje subjektyvioje intencionalioje<br />
bûtyje slypi individualios reikðmës<br />
ir prasmës, aptinkamos imanentiniais<br />
intuityvaus stebëjimo aktais. Kiekvienas<br />
intencionalus, imanentinis aktas sudarytas<br />
ið dviejø lygmenø: ikiverbalinio –<br />
jausminio patyrimo ir refleksija gaunamo<br />
teorinio – sàvokinio. Gnoseologine<br />
prasme bet kurio sàmonës srauto aiðkinimas<br />
reikalauja atlikti ikiverbalinës patirties<br />
„vertimo judesá“ á þodinæ iðraiðkà.<br />
Ðiuo atveju fenomenologinë intuicija,<br />
prasiskverbdama á imanentinës bûties<br />
(sàmonës tëkmæ), aptinka pirmaprades<br />
duotybes, kurios fenomenologinëmis<br />
procedûromis (epoche, redukcija, ëmimas<br />
á skliaustus) iðverèiamos á loginæ teorijos<br />
kalbà ir sukuriamas „idealus“ imanentinës<br />
bûties modelis.<br />
E. Husserlio aptikta imanentinë intencionali<br />
bûtis yra tarsi „tarp“ tiesioginiø<br />
iðgyvenimø ir racionalaus paaiðkinimo,<br />
todël yra paradoksali, fenomenali,<br />
bet autentiðkai atskleidþianti galimas sàmonës<br />
srauto variacijas, kuriamas ávairiø<br />
psichologiniø nuostatø, asmeninës<br />
patirties ir vertybiø. Individualios sàmonës<br />
srautui bûdingas jausmø prieðtaringumas,<br />
sumiðæs su nuojautomis, lûkesèiais,<br />
pasàmonës elementais ir kita, todël<br />
jis turi bûti iðgrynintas iki pirmapradþiø<br />
intuicijos fiksuojamø aiðkiø duotybiø.<br />
E. Husserlio tyrinëtojas G. Ðpetas
Change language