Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
TOMAS KAÈERAUSKAS<br />
56<br />
vieningà þmogaus praktikos ir teorijos<br />
pasaulá, iðreiðkia graikiðka noesis sàvoka.<br />
Nors Aristotelio ir Platono tikrovës sampratos<br />
skiriasi, abu jie siekia kûrybiðkai<br />
iðplësti darnø þmogaus pasaulá, kuris ir<br />
matuojamas tiesos matu. Jeigu taip, tiesa<br />
nebëra vien minties ir daikto atitikmuo,<br />
ji kaip noesis iðreiðkia màstymo sieká<br />
kûrybiðkai iðplësti pasaulá. Todël Aristotelio<br />
Poetikoje kalbama apie vieningà<br />
katarsiu patiriamà meninæ tikrovæ, apimanèià<br />
etinius, estetinius ir egzistencinius<br />
supratimo dalyvio siekius. Katarsis<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
meninio veiksmo akivaizdoje iðgyvenamas,<br />
skaudulys atveria naujà pasaulá,<br />
kuriame susikerta iðorybë (dramos veiksmas)<br />
ir vidujybë (sielos apsivalymas).<br />
Taip antikinis màstymas priartëja prie<br />
egzistencinës fenomenologijos. <strong>Kai</strong>p egzistencijos<br />
filosofija ir fenomenologija iðpleèia<br />
antikinæ noezës sampratà? Kuo tai<br />
papildo tiesos kaip dermës teorijà? Kokià<br />
þmogiðkàjà tikrovæ tai suponuoja? Á<br />
ðiuos klausimus sieksiu atsakyti antrajame<br />
straipsnyje apie tiesà kaip dermæ<br />
þmogaus suprantamame pasaulyje.<br />
HUSSERLIO MÀSTYMO IR MÀSTINIO DERMË<br />
Husserlis atskirai apie tiesà kalba nedaug.<br />
Tiesà galima nagrinëti fenomenologinio<br />
suvokimo kontekste. Pasak Husserlio,<br />
fenomenas – „koreliacija tarp<br />
reiðkinio ir reiðkimo“ (1986, p. 14). Tai<br />
primena Aristotelio formulæ, statiðkai<br />
(scholastiðkai) interpretuotà viduramþiais:<br />
veritas est adecquatio rei et intellectus.<br />
Pirmajame straipsnyje apie tiesà<br />
stengiausi parodyti, kad paèiam Aristoteliui<br />
pasaulis yra dinamiðkai kintantis,<br />
vadinasi, daiktø ir intelekto atitikimas<br />
reikalauja kûrybiniø þmogaus pastangø.<br />
Taigi ir tiesa – nuolat tampanti dermë,<br />
kurià pavadinau noesis. Panaðiai Tomas<br />
Akvinietis, didþiausias scholastikos autoritetas,<br />
tiesà traktuoja kaip kûrybiðkà<br />
lygiavimàsi á dieviðkàjà pamatinæ esmæ.<br />
Tad þmogus, ásitraukdamas á darnø dieviðkàjá<br />
planà, dalyvauja kûrinijos tapsme.<br />
Kà Husserliui reiðkia sàryðis tarp<br />
reiðkimo, t. y. màstymo (intelekto), ir<br />
reiðkinio (daikto)?<br />
Màstymo aktai Husserliui iðkyla kaip<br />
tiksliniai ryðiai, kurie sudaro „supratimo<br />
viená (verstandesmäßige Einheit), patys<br />
steigdami daiktiðkumà“ (1986, p. 75).<br />
Ðie ryðiai yra judrûs: viena vertus, veikiami<br />
mûsø paþintiniø siekiø, kita vertus,<br />
veikdami mûsø supratimà, jie nuolat<br />
kinta. Ðis vyksmas ir leidþia rastis<br />
daiktams, kurie savo ruoþtu iðkyla derindami<br />
ir derindamiesi, t. y. kaip koreliatas.<br />
Daiktai randasi kaip mûsø màstymo<br />
visumos (noesis) dalys, kurios reikalingos<br />
vis naujos visuminës dermës.<br />
Ðia prasme jie – ir imanentai, ir transcendentai:<br />
iðkildami mûsø siekiø ðviesoje,<br />
jie reikalauja ið mûsø perþengti save,<br />
iðplësti þiûros horizontà. Ðis perþengimo<br />
á naujà visumà veiksmas vadinamas<br />
transcendentaline redukcija, kuri apima<br />
tiek sàmonës iðankstinio turinio suskliautimà<br />
(epochç), tiek jos nukreipimà<br />
á naujà reiðkimo ir reiðkiniø tikslinæ dermæ.<br />
Taip epochç „atveria naujà transcendentalinio<br />
patyrimo begalinæ bûties sferà“<br />
(1987, p. 29) vis atkurdamas gyvenamo<br />
pasaulio riðlumà. Jusliðkai patiriamø<br />
daiktø vietà èia gali uþimti vaizdi-
Change language