Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

DAIVA CITVARIENË
janèios tikrovës atmetimà. Toks autoriaus
„utopizmas“ ðiandien atlieka itin
svarbø kritinës pozicijos vaidmená – tampa
esminiu visuomenës kokybiðkos evoliucijos
garantu, nes tik fantazija (kurià
taip garbino Marcuse ir kiti Frankfurto
mokyklos atstovai) gali pateikti atsakymus,
kur kas artimesnius tiesai, tik dël
fantazijos kultûros istorijoje gali kilti panaðios
teorijos apie geresnæ valstybæ ir
Literatûra
11. Feenberg A. Marcuse or Habermas: Two Critiques
of Technology. www.popcultures.com, 2004.
12. Filosofija kultury. Red. M. S. Kagan, J. V. Perov,
V. V. Prozerskij, E. P. Jurovska. – Sankt-
Peterburg: Lan, www.yanko.lib.ru, 2003.
13. Giddens A. Politics, Sociology and Social Theory.
– Cambridge: Polity Press, 1995.
Pastabos
11 Pasak M. Horkheimerio, „kritinis teoretikas –
tai þmogus, kurio vienintelis rûpestis – paspartinti
procesus, vedanèius á visuomenæ be neteisybës“.
Filosofija kultury, p. 321.
114 LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
tobulà laimæ. Taigi ðiandieniniame kontekste
Marcuse’s siûloma „utopija“ galëtø
bûti vertinama ne kaip siekis átvirtinti
naujà socialinæ santvarkà, o kaip holistinis
raginimas susigràþinti prarastà
þmogiðkàjá solidarumà, áveikti neviltá ir
uþdarumà. Ðios utopijos iðgyvenimas paèiam
autoriui ir jo skaitytojui tampa ypatingu
patyrimo bûdu, kuriuo iðreiðkiami
svarbiausi egzistenciniai lûkesèiai.
14. Kellner D. From 1984 to One – Dimensional
Man: Critical Reflections on Orwell and Marcuse.
www.popcultures.com, 2004.
15. Marcuse H. One – Dimensional Man. – Boston:
Beacon Press, 1966.
16. Marcuse H. Aggressiveness in Advanced Industrial
Society. www.popcultures.com, 2004.
12 Kaip dvasinës veiklos iliustracijas Marcuse pateikia
„greito vartojimo“ pavyzdþius ið Vakarø
þiniasklaidos ar „kiðeninës“ literatûros: „Pasimelskime
kartu ðià savaitæ“, „Kodël nepabandþius
Dievo/Zen“ ir pan.