Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
jektø didumà ar idëjø realumà remiantis<br />
jëga ir gyvumu, arba, kaip sako Mokyklos<br />
atstovai, savybiø ar suvokimø,<br />
kuriø idëjos mûsø sieloje sukelia jausmà,<br />
intencijos laipsniu. Spyglys, kuris<br />
mane duria, ar ákaitusi anglis, kuri mane<br />
degina, nëra tokie realûs kaip kaimas,<br />
kurá matau. Taèiau mano gebëjimà<br />
màstyti daugiau veikia dûrio ar nudegimo<br />
skausmas nei kaimo matymas. Lygiai<br />
taip pat, kai stoviu vidury kaimo atmerktomis<br />
akimis, mano juslinis riboto<br />
dydþio suvokimas daug gyvesnis ir reikalauja<br />
didesnio mano sielos gebëjimo<br />
nei tada, kai màstau apie dydá uþmerktomis<br />
akimis. <strong>Bet</strong> dydþio idëja, kuri veikia<br />
mane per ávairiø spalvø suvokimà,<br />
nëra tokia reali kaip idëja, kuri, man uþmerkus<br />
akis, veikia mane tik per grynà<br />
màstymà, nes grynas màstymas man leidþia<br />
iðvysti daug didesná dydá nei tas,<br />
kurá matau atsimerkæs.“ 25 Ið ðio teksto<br />
matome, jog nëra skirtumo tarp Idëjos<br />
poveikio suvokimui ir áspûdþio, kurá<br />
sieloje sukelia kûno dirginimas dël kontakto<br />
su objektais, susijusiais su ðia Idëja.<br />
To prieþastis – sielos ir kûno vienybës<br />
dësnis. Degina ne ugnies Idëja, o<br />
karðto kûno prisilietimas prie mano kûno;<br />
duria ir dûrio skausmà sukelia ne<br />
Idëja, o materialios adatos ásmigimas á<br />
mano odà. Malebranche’as ðià problemà<br />
sprendþia laikydamas emocinius áspûdþius<br />
(ðiuo atveju skausmà) vienu ið bûdø,<br />
kuriais Dievas veikia sielà. Taip pat<br />
jis skiria ávairius Idëjos taikymo sielai<br />
intensyvumo laipsnius: jei intensyvumas<br />
vos juntamas, vadinasi, siela paskendusi<br />
gryname màstyme. Jei intensyvumas<br />
kiek stipresnis, siela junta pojûtá, kurá<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
priskiria idëjai (pavyzdþiui, regëjimu ji<br />
suvokia adatà nejausdama skausmo). Jei<br />
labai stiprus intensyvumas (pavyzdþiui,<br />
kai konkretus objektas, kurio idëjà turi<br />
Dievas, kontaktuoja su þmogaus kûnu),<br />
tada jauèiamas malonumas arba skausmas.<br />
„<strong>Kai</strong> dydþio idëja paveikia ar pakeièia<br />
grynà suvokimà, tada protas paprastai<br />
suvokia tà dydá. Taèiau kai dydþio<br />
idëja palieèia protà stipriau ir paveikia<br />
jusliná suvokimà, tada protas dydá<br />
mato, kitaip tariant, jauèia.“ 26 Taigi<br />
afektas priskiriamas ne tiesiogiai kûno<br />
dirginimui (beje, pastarasis bûtø atsitiktinis),<br />
bet bûdui, kuriuo Idëja veikia sielà.<br />
Malebranche’o nuomone, abiem atvejais<br />
afektas yra Dievo veikimo rezultatas,<br />
nes Dievas – vienintelë veiksminga<br />
jëga. Bûtent Dievas, kokiam nors objektui<br />
kontaktuojant su þmogaus kûnu,<br />
iðjudina smegenø pluoðtus. Vien tik Dievas<br />
su jëga taiko idëjà sielai taip abiem<br />
atvejais sukeldamas skausmà. Vadinasi,<br />
aiðkiai iðvysti Idëjà Dievuje ámanoma tik<br />
atmetus savo subjektyvumà ir siekiant<br />
transcendencijos. Þmogaus valia yra<br />
transcendencija, verþimasis á Dievà.<br />
Antroji paþinimo vertës áþvalga – tai<br />
matymo teisingumo ir idëjos „didumo“<br />
santykis. Aiðkindamas ðá santyká, Malebranche’as<br />
remiasi Descartes’o veikale<br />
Proto vadovavimo taisyklës iðdëstyta 9 taisykle,<br />
kuri pabrëþia, kad „norintis vienu<br />
metu pamatyti daug objektø, në vieno<br />
ið jø nemato aiðkiai; taip ir prote<br />
þmogaus, pratusio vienu paþinimo<br />
veiksmu apglëbti daug dalykø, vieðpatauja<br />
maiðatis“ 27 . Kuo daugiau aprëpia<br />
protas, tuo neaiðkiau jis suvokia. Malebranche’as<br />
nori pasakyti, kad daug leng-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
103
Change language