Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
suomenæ, neigimas ágyja galios. Taigi sàmonë<br />
yra bûtina negatyvios veiklos<br />
prielaida.<br />
Laisvë ir iðsilaisvinimas mokslininko<br />
teorijoje tampa neigimo dialektika. Laisvë<br />
nuo slegianèios ideologinës duotø<br />
faktø galios yra istorinës dialektikos a<br />
priori. Taigi vienintelë iðeitis, kurià siûlo<br />
Marcuse’s kritinë teorija – visiðkas atmetimas<br />
– sàmoningas pasiprieðinimas<br />
ðiuolaikinei represinei kultûrai.<br />
Apibendrinant Marcuse’s vienmatës<br />
visuomenës kritikà, tenka konstatuoti,<br />
kad nors Marcuse’s idëjos plaèiai pripaþintos,<br />
jis daþnai kritikuojamas dël visuomenës<br />
ateities vizijos utopiðkumo ir<br />
menkos valstybës, politinës represijos<br />
bei biurokratijos analizës, konteksto spekuliatyvumo,<br />
kai kuriø terminø (pvz.,<br />
„organizuotas kapitalizmas“, „paþangi<br />
industrinë visuomenë“) neapibrëþto ir<br />
prieðtaringo vartojimo. Marcuse’s pateiktas<br />
totalitarizmo apibrëþimas, taikomas<br />
naujai kapitalo ir technologijos dominavimo<br />
formai, Douglaso Kellnerio<br />
manymu, apibrëþdamas pliuralistines,<br />
ne teroristines visuomenes, Marcuse’s<br />
veikale neteko savo istorinio specifiðkumo<br />
ir kritinës jëgos. Be to, tokia totalitarinio<br />
dominavimo teorija paslepia ðiose<br />
visuomenëse egzistuojanèiø prieðtaravimø,<br />
opozicijos ir rezistencijos buvimà.<br />
<strong>Kai</strong>p teigia A. Giddensas, vidinis politiniø<br />
ir ekonominiø santykiø kontekstas<br />
to meto Jungtinëse Valstijose bei kitose<br />
Vakarø valstybëse buvo kur kas labiau<br />
suskaldytas ir konfliktiðkas, negu tai atskleidþia<br />
Marcuse’s analizë, taigi sàvoka<br />
„vienmatë visuomenë“, buvo ir yra<br />
klaidinga (Giddens, p. 226).<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
Taèiau, nepaisant kritikos, reikia pripaþinti,<br />
kad Marcuse, atskleisdamas,<br />
kaip nauja kapitalo ir technologijos sintezë<br />
bei kapitalistinës klasës kontroliuojamos<br />
socialinë, politikos bei kultûros sritys<br />
sukuria naujas socialinës kontrolës ir<br />
dominavimo formas, padëjo pagrindà<br />
naujai kapitalistinës visuomenës kritikai.<br />
Jo teorijoje kultûros priemonës, socialinio<br />
poveikio bûdai, manipuliacija, vartotojiðkumas<br />
ir kontroliuojamas pasitenkinimas<br />
sutelkia individus á vienmatæ visuomenæ,<br />
paverèianèià technologijà, þiniasklaidà,<br />
kalbà, valstybæ, kultûrà ir ideologijà<br />
naujomis socialinës kontrolës ir dominavimo<br />
priemonëmis. Ðiuolaikinës kapitalistinës<br />
visuomenës vienmatiðkumui,<br />
paklusnumui ir vienodumui prieðstatydamas<br />
dialektiná màstymà, pasiprieðinimà<br />
ir „atmetimà“, autorius kuria laisvesnës,<br />
laimingesnës visuomenës vizijà. Tikëdamas<br />
socialiniø pokyèiø galimybe,<br />
autorius kartu tiki laimingos þmonijos,<br />
lygybës, laisvës ir laimës galimybe.<br />
Marcuse’s iðkeliamas „didþiojo atsisakymo“<br />
modelis – kaip politinis atsakas<br />
á bet kokios formos represijà – ðiandien<br />
atrodo tinkamiausias pilietinio aktyvumo<br />
bûdas. Negatyvus màstymas, negailestinga<br />
kritika, bet kokios formos priespaudos<br />
ir dominavimo atmetimas, socialinio<br />
autsaiderizmo pozicija – ko gero,<br />
vienintelë priemonë „pozityvaus<br />
màstymo“ ir konformizmo eroje iðlaikyti<br />
„tikràjà sàmonæ“ ir nepasiduoti visiðkam<br />
jausmø, màstymo, veiksmø „uþprogramavimui“.<br />
Kapitalistinës visuomenës<br />
subjekto ir kultûros mirties akivaizdoje<br />
Marcuse viltingai þvelgia á ateitá<br />
kaip á absoliutø, radikalø egzistuo-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
113
Change language