Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
NIJOLË NARBUTAITË<br />
90<br />
darbuose galime rasti ne vienà, bet keletà<br />
teisingumo teorijø – skirtingø abstrakcijos<br />
lygmenø, skirtingø artikuliacijos<br />
laipsniø teorijø. Pagrindinës jo darbo<br />
paskatos yra, viena, sintezës ir sistematikos<br />
siekis ir, kita, toks pat stiprus siekis<br />
atsiþvelgti á daugybæ skirtingø áþvalgø<br />
neaukojant në vienos ið jø“ 1 . Galima<br />
teigti, jog pastarasis siekis generuoja ir<br />
neiðsprendþiamus keblumus bei prieðtaravimus.<br />
Vis dëlto, nors Teisingumo teorijos<br />
idëjos Lietuvos akademinio sluoksnio<br />
atstovø minimos, cituojamos, o neretai<br />
net kritikuojamos, Rawlso darbai iki<br />
ðiol nëra bent kiek iðsamiau analizuoti.<br />
Ðià spragà bent ið dalies ketinu uþpildyti<br />
ðiuo straipsniu. Tiesa, pradþia jau<br />
padaryta: G. Miniotaitë pristatë pagrindinius<br />
Teisingumo teorijos postulatus, iðvertë<br />
nedidelæ ðio veikalo dalá, pateikë<br />
J. Rawlso teisingumo teorijos sàsajø su<br />
I.Kanto praktine filosofija apmatus;<br />
2002 m. lietuviðkai jau galëjome skaityti<br />
vëlyvojo laikotarpio Rawlso darbà – vadinamàsias<br />
Dewey paskaitas apjungusá<br />
veikalà Politinis liberalizmas. Tam tikrais<br />
aspektais Rawlso darbus analizuoja<br />
A. Degutis.<br />
Straipsnio tikslas – analizuojant<br />
Rawlso darbus atsakyti á pavadinime<br />
suformuluotà klausimà. Remdamasi<br />
Kanto moralës ir teisës filosofijos san-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
tykio analize, á klausimà atsakysiu neigiamai.<br />
I. Kanto praktinës filosofijos átakà<br />
Rawlsas árodinëja Teisingumo teorijoje bei<br />
vëliau publikuotuose straipsniuose. Jis<br />
teigia sukûræs „teorijà, kuri aukðèiausiu<br />
laipsniu primena Kanto teorijà“ ir kuri<br />
pateikiama kaip sisteminë alternatyva<br />
utilitarizmui. Esminis teorijø „dvasios“<br />
panaðumas yra konstruktyvistinis metodas<br />
ir asmens autonomijos idëja.<br />
Problema ta, kad nei opus magnum,<br />
nei vëliau publikuotuose tekstuose Rawlsas<br />
nepateikia kantiðkojo konstruktyvizmo<br />
(kaip ir konstruktyvizmo apskritai)<br />
apibrëþimø, jie vartojami lyg anksèiau<br />
apibrëþti ir jau prigijæ terminai, kuriuos<br />
dël kaþkokiø prieþasèiø prireikë plaèiau<br />
aptarti. Taèiau iki Teisingumo teorijos<br />
(1971 m.) publikuotuose Rawlso straipsniuose<br />
ðie terminai nevartojami, teisingumo<br />
teorija konstruojama ne I. Kanto, o D.<br />
Hume‘o teisingumo aplinkybiø bei teisingumo<br />
kaip neðaliðkumo idëjø pagrindu.<br />
Matysime, kad, pirmajam bandymui<br />
nepavykus, Rawlsas atsisako dalies prielaidø,<br />
jas keièia kitomis. Taèiau ðias, nepaisant<br />
teisingumo teorijos kûrëjo lûkesèiø,<br />
neprieðtaringai suderinti pavyksta<br />
ne individualistiniame I.Kanto praktinës<br />
filosofijos kontekste, bet holistiniø J. S.<br />
Millo bei J. J. Rousseau koncepcijø pagrindu.<br />
I. MORALËS IR TEISËS SANTYKIS I. KANTO PRAKTINËJE FILOSOFIJOJE<br />
Savo teorijos pirmtakais J. Rawlsas<br />
ávardija J. Locke‘à, I. Kantà ir J. J. Rousseau,<br />
pridurdamas, jog ið esmës jo teisingumo<br />
teorijai átakà darë I.Kanto<br />
praktinës filosofijos áþvalgos. Politinës filosofijos<br />
kontekste filosofø triadà sieja<br />
idëja, jog pilietinis bûvis ásteigiamas sàmoningu<br />
asmenø susitarimu. <strong>Bet</strong> bûtent
Change language