Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
DAIVA CITVARIENË<br />
visuomenës raidà. „<strong>Kai</strong> technika tampa<br />
universalia materialios produkcijos forma,<br />
– teigia Marcuse, – ji apibrëþia visà<br />
kultûrà; ji projektuoja istorinæ visumà –<br />
pasaulá“ (Marcuse, 1966, p. 154). Bûdama<br />
efektyvaus valdymo instrumentu,<br />
technologija ne tik primeta savo ekonominius<br />
ir politinius poreikius, bet ir pakeièia<br />
þmogaus santyká su tikrove, kuri<br />
tampa nebe ontologine substancija, bet<br />
vartojimo objektu. Taigi technologijos<br />
veikimo esmë – ne gamyba ar manipuliacija,<br />
bet bûties kaip gamybos iðtekliaus<br />
suvokimo bûdas.<br />
Akcentuodamas ðiuolaikinës Vakarø<br />
civilizacijos plëtojimosi keliamà didþiulæ<br />
grësmæ laisvei ir asmenybei, Marcuse<br />
pradeda vartoti naujai traktuojamà<br />
totalitarizmo sàvokà. Vartodamas ðá terminà<br />
kitokiame nei áprasta kontekste, filosofas<br />
sàmoningai siekia performuoti ir<br />
rekonstruoti politiná diskursà: „Totalitarinë“,<br />
– sako Marcuse, – tai ne tik teroristinë<br />
politinë visuomenës koordinacija,<br />
bet ir neteroristinë ekonominë-techninë<br />
koordinacija, veikianti per poreikiø<br />
manipuliacijà“ (Marcuse, 1966, p. 3).<br />
Autoriaus manymu, gamybos aparatas<br />
pasiekë toká „totalitarizmo“ laipsná, jog<br />
nustato ne tik bendras visai visuomenei<br />
nuostatas, bet ir ásiverþia á privaèià erdvæ<br />
– ima nustatinëti asmeninius poreikius<br />
bei siekius. „Dirbtiniai“ poreikiai,<br />
pasak Marcuse’s, gali suteikti malonø<br />
pasitenkinimà (reklamomis perðami ilsëjimosi,<br />
linksminimosi, vartojimo bûdai),<br />
taèiau jie slopina gebëjimà atpaþinti visuomenës<br />
ligas ir norà jas iðsigydyti. Tokio<br />
pasitenkinimo rezultatas – „euforija<br />
ir liûdesys“. Taèiau svarbiausia, jog, kad<br />
108 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
ir kaip individas identifikuotøsi su ðiais<br />
poreikiais, jie tëra visuomenës, kurios<br />
svarbiausias tikslas – represija, produktas<br />
(Marcuse, 1966, p. 5). Taigi uþslopinant<br />
tuos poreikius, kurie reikalauja iðsilaisvinimo,<br />
ir primetant teikianèius pasitenkinimà<br />
poreikius, palaikomos destruktyvios<br />
ir represyvios turtingos visuomenës<br />
funkcijos, laisvë paverèiama<br />
galingu dominavimo instrumentu, nes<br />
„laisvas pasirinkimas“, reglamentuojamas<br />
socialinës kontrolës sistemos, tik<br />
patvirtina pastarosios efektyvumà.<br />
Vartotojiðkas santykis su tikrove iðryðkina<br />
racionalumo principà ir jo iracionalià<br />
prigimtá. Visuose materialios ir<br />
dvasinës kultûros lygiuose veikia racionalios<br />
kontrolës ir reguliacijos mechanizmas<br />
– svarbiausias kapitalizmo<br />
veiksnys, represijos ir visuotinës standartizacijos<br />
sinonimas. Tokiame racionaliai<br />
sutvarkytame pasaulyje viskas –<br />
gamta ir þmogus – tampa instrumentais,<br />
priemonëmis, laiduojanèiomis veiksmingà<br />
socialinio vieneto funkcionavimà. Socialinë<br />
kontrolë átvirtinama naujais sukuriamais<br />
poreikiais, uþ kuriø slypi visiðkas<br />
iracionalumas – þmogiðkøjø ir materialiniø<br />
resursø ðvaistymas, mokslo naudojimas<br />
siekiant antihumaniðkø tikslø ir<br />
t. t. Taèiau technologinë kontrolë, „visuomenës<br />
labui“ tapusi savotiðku Proto ásikûnijimu,<br />
nepaprastai efektyviai atmeta<br />
bet koká emociná ar intelektualiná pasiprieðinimà,<br />
kuris dabar atrodo „neurotiðkas<br />
ir bejëgiðkas“. Individui netekus gebëjimo<br />
perkelti „iðoriniø“ patyrimø á „vidinius“,<br />
jo privaèià erdvæ suardþius technologinei<br />
tikrovei, individas ëmë tapatintis<br />
„su savo visuomene, o per jà – su vi-
Change language