Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
niai, fantazijos, iðmonë. Visi jie, atverdami<br />
þmogui pasaulá ir su màstymo formomis<br />
sudarydami naujà dermæ, yra<br />
reiðkiniai, fenomenai. Todël Husserlis<br />
teigia, kad „suvokimas ir vaizdijimas<br />
(Phantasievorstellung) – vienodo rango<br />
esmëþiûros (Wesensbetrachtung) atþvilgiu“<br />
(1986, p. 68). Taigi fenomenologijoje<br />
keièiasi samprata tikrovës, kurià dabar<br />
sudaro ne tik empiriðkai patiriami<br />
daiktai, bet ir vaizdiniai bei idëjos. Ir<br />
vieni, ir kiti iðkyla kaip siekiniai, verèiantys<br />
mus perþengti savo gyvenamàjà<br />
visumà tam, kad apvalyta sàmonë apimtø<br />
naujà dermæ. Ðia prasme ir vieni,<br />
ir kiti – vienodo rango.<br />
Kantas empirinius objektus radikaliai<br />
atskyrë nuo idëjø, kuriø nelaikë realiomis.<br />
Tai atvedë á prieðtaravimà, kurio jis<br />
nepajëgë áveikti transcendentalinës filosofijos<br />
priemonëmis: idëjos, teikdamos<br />
doro elgesio maksimas, kreipia mûsø<br />
gyvenimà, vadinasi, yra tikros, bet, bûdamos<br />
empiriðkai nepatikrinamos, yra<br />
netikros. Taigi tikrovës samprata neatsiejama<br />
nuo tiesos supratimo, bet ne tik<br />
dël to, kad loginë tiesos formulë apima<br />
abu ðiuos narius. Prieðingai, adequatio<br />
(homoiôsis) ir paèiam Aristototeliui, ir<br />
Tomui Akvinieèiui reiðkë ne tik loginá<br />
atitikimà, nustatomà statiðkai. Tai derinimas,<br />
apimanti iðderinimà ir dermës<br />
atkûrimà nauju pagrindu. Kas èia derinama?<br />
Tai nuolatinis màstymo ir màstinio<br />
derinimas, kai þmogaus màstymas<br />
nukreiptas á jo gyvenamàjà tikrovæ, kurià<br />
sudaro parankiniai (zuhandene, anot<br />
Heideggerio) daiktai, vaizdiniai, idëjos,<br />
pramanai. Parankiniais, t. y. tikrais, jie<br />
tampa ne pamatyti ar apèiupinëti mû-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
sø (kaip manë Kantas), bet iðkildami<br />
mûsø siekiø (autentiðkø ar neautentiðkø)<br />
ðviesoje. Ðia prasme mes kuriame,<br />
anot Husserlio, steigiame (konstituieren)<br />
daiktus, kuriuos galime prilyginti kitiems<br />
reiðkiniams, iðkylantiems mûsø<br />
sàmonei, – pramanams, idëjoms, vaizdiniams.<br />
Visi jie yra vienodo rango, nes<br />
tampa tikri patekæ á mûsø màstymo kûrybiná<br />
laukà. Kartu ðie reiðkiniai iðderina<br />
turëtà gyvenamà visumà ið naujo<br />
formuodami þiûros, apimanèios ateities<br />
siekius ir praeities vertinimà, dermæ.<br />
Todël Heideggeris kalba apie egzistenciná<br />
dabarties ávyká, kuris sukreèia ir atveria<br />
tiek ateitá, tiek praeitá. Kuo ðis ávykis<br />
intensyvesnis, t. y. labiau sukreèiantis,<br />
tuo toliau siekia ateitá ir gráþta praeitin.<br />
Tolimiausia viso þmogaus gyvenimo<br />
riba – mirtis – atpaþástama per baimæ<br />
ar rûpestá. Ði anapusybë, nors mûsø<br />
niekada empiriðkai nepaþástama, leidþia<br />
mums projektuoti savo bûtá, kuri<br />
visada yra pasauliðkas sambûvis. Kitaip<br />
sakant, kelyje myriop, kur mus lydi parankiniai<br />
daiktai, atveriantys ðià perspektyvà,<br />
mes steigiame vis naujà màstymo<br />
ir màstiniø, ateities ir praeities,<br />
bûties ir pasaulio dermæ. Todël egzistencinë<br />
tiesa, apimanti bûties myriop noezæ,<br />
yra pirminë loginës, mokslinës ar<br />
meninës tiesos atþvilgiu. Noesis èia iðreiðkia<br />
gyvenimo judrumà, kai màstinys<br />
(reiðkinys) iðderina màstymà naujai<br />
màstomai visumai. Tai kûrybinis principas,<br />
maitinamas laikiðko gyvenimo tragizmo.<br />
Loginës, mokslinës ar meninës<br />
tiesos atskyrimas nuo egzistenciniø pamatø<br />
daro màstymà seklø, o þmogaus<br />
veiklà – uþmarðià. Tiek Platonas, tiek<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
57
Change language