Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

KLASIKA
2. BE TO, Filosofas árodë, kad visa, kas yra padaryta, buvo daroma, ir todël kiekvienas
darymas turi savo pirmiau ir paskiau 18 . Taèiau laiko pradþioje, kuri yra
nedali, nëra nei pirmiau, nei paskiau. Kadangi kurti – tai kà nors daryti, tai
atrodo, kad daiktai buvo sukurti ne laiko pradþioje.
3. BE TO, pats laikas yra sukurtas. Ir jis negalëjo bûti sukurtas laiko pradþioje,
nes laikas yra dalus, o laiko pradþia yra nedali. Vadinasi, daiktø kûrimas vyko
ne laiko pradþioje.
BET PRIEÐINGAI sakoma Pradþios knygoje: Pradþioje Dievas sukûrë dangø ir þemæ
(Pr 1, 1).
ATSAKAU, kad ðie Pradþios knygos þodþiai Pradþioje Dievas sukûrë dangø ir þemæ
aiðkinami trejopai, siekiant paðalinti tris klaidas. Mat kai kurie teigë, kad pasaulis
visada buvo, o laikas neturi pradþios (þr. a. 1). Siekiant ðià klaidà paðalinti
aiðkinama, kad pradþioje – tai bûtent laiko [pradþioje]. Kiti teigë, kad kûrimo pradmenys
buvo du: vienas gerøjø, o kitas blogøjø. Neigiant ðià klaidà aiðkinama, kad
pradþioje – tai Sûnuje. Mat kaip veikiantysis pradmuo priskiriamas Tëvui, taip pavyzdinis
pradmuo – Sûnui dël iðminties, nes kai Psalmëje sakoma, viskà padarei iðmintyje
(Ps 103, 24) 19 , tada suprantama, kad Dievas viskà padarë pradmenyje, t. y.
Sûnuje, todël Apaðtalas Laiðke kolosieèiams raðo: Jame, t. y. Sûnuje, sutverta viskas
(Kol 1, 16) 20 . O dar kiti teigë, kad kûniðkus daiktus Dievas sukûrë dvasiniams
kûriniams tarpininkaujant. Siekiant paneigti ir ðià klaidà aiðkinama, kad pradþioje
Dievas sukûrë dangø ir þemæ, t. y. pirmiau uþ viskà. Mat sakoma, keturi dalykai buvo
sukurti drauge: aukðèiausias dangus, kûniðkoji materija (suprantant, kad jà reiðkia
þodis þemë), laikas ir angeliðkoji prigimtis.
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina, jog teiginá, kad daiktai buvo sukurti laiko pradþioje,
reikia suprasti ne taip, tarsi laiko pradþia bûtø kûrimo matas, o taip, kad dangus
ir þemë buvo sukurti drauge su laiku.
Á ANTRÀJÁ atsakytina, kad tie Filosofo þodþiai suprantami kaip sakomi apie tà
darymà, kuris yra per judëjimà, arba kad jis yra judëjimo riba. Kadangi reikia pripaþinti,
kad kiekviename judëjime yra pirmiau ir paskiau, tai kad ir kokià judëjimo
vietà paþenklintume, kol kas nors yra judinamas ir daromas, visada reikia pripaþinti,
kad kas nors buvo pirmiau ir [kas nors] bus paskiau, nes tas, kuris yra
judëjimo pradþioje arba pabaigoje, nëra judinamas. Bet jau sakyta (kl. 45, a. 2 á 3;
a. 3), kad sukûrimas nëra nei judëjimas, nei judëjimo riba. Todël kas nors buvo
sukurta taip, kad pirmiau nieko nebuvo sukurta.
Á TREÈIÀJÁ atsakytina, kad niekas nëra padarytas, nebent jis yra. O laikui niekas
nepriklauso, iðskyrus dabar. Todël laikas gali bûti padarytas tik remiantis kokiu
nors dabar: ne todël, kad paèiame pirmajame dabar bûtø laikas, o todël, kad
juo laikas pradedamas.
LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
171