Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
nau noesis. Jeigu noezë reikalinga horizontalios<br />
orientacijos, vargu ar ji suderinama<br />
su Aristotelio ar juolab Platono<br />
metafizinëmis doktrinomis.<br />
Husserlio tyrimo „laukas – absoliuèios<br />
saviduotybës a priori... Tai laukas<br />
absoliuèios þinijos, nukreiptos á Að, pasaulá,<br />
Dievà“ (1986, p. 9). Kitaip sakant,<br />
suskliausta sàmonë turi reikalà su reiðkiniais,<br />
iðkylanèiais prieð jà. <strong>Kai</strong>p sakëme,<br />
idëjos, vaizdiniai ir daiktai èia yra<br />
vienodo rango fenomenai, iðderinantys<br />
ir ið naujo suderinantys mûsø gyvenimo<br />
prasminæ visumà. Tikroviðkumo jiems<br />
teikia ne empirinis patikimumas, bet<br />
svarbumas mûsø egzistenciniame projekte<br />
(anot Heideggerio), jø geba perkelti<br />
mus á naujà gyvenimo horizontà. Ðia<br />
prasme Dievas – lygiai toks pat fenomenas,<br />
net jei jis tëra idëja kantiðkàja prasme.<br />
Realumo jam teikiame mes átraukdami<br />
á savo gyvenimo kûrybà, tarkim,<br />
kaip mûsø dorovës maksimø autoriø<br />
(anot Kanto). Jeigu vienas ar kitas ið<br />
ðimtø Dievo vardø verèia mus vis toliau<br />
nukreipti savo sàmonæ, prieð tai jà suskliautus,<br />
Dievas toks pat tikras ar net<br />
Heideggeris tiesos klausimà nagrinëja<br />
raðinyje „Apie tiesos esmæ“ (1976c).<br />
Pirmiausia Heideggeris paþymi, kad tiesos<br />
sàvoka neatskiriama nuo tikrovës<br />
sampratos: „þodis ‘tiesa’ reiðkia tai, kas<br />
tikrà dalykà (ein Wahres) daro tikrà (zu<br />
einem Wahren)“ (1976c, p. 178–179). Tai<br />
nurodo ir klasikinë – tiek Platono, tiek<br />
Aristotelio – tiesos kaip iðtaros ir dalyko<br />
atitikimo samprata. Matëme, kad<br />
HEIDEGGERIO EGZISTENCINË TIESA<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
tikresnis uþ mus supanèius daiktus. Èia<br />
Dievas taip pat transcendentas arba slëpinys<br />
(vardai nesuskaièiuojami), reikalaujantis<br />
mûsø perþengimo. Vis dëlto<br />
perþengimas visada horizontalus: jis atveria<br />
mûsø gyvenimo horizontà. Aprioriðkumas<br />
èia reiðkia ne idëjø ágimtumà<br />
(Platonas) ir ne proto nepriklausomumà<br />
nuo patyrimo (Kantas), bet mûsø egzistavimo<br />
gyvenamajame pasaulyje bûdà.<br />
Mes aprioriðkai atviri reiðkiniams, kurie<br />
nuolat perkelia mûsø gyvenimo horizontà<br />
ir kurie sudaro judrià mûsø sàmonës<br />
ir fenomenø dermæ. Èia apriorinë<br />
arba pirmapradë yra noezë kaip mûsø<br />
atvirumas vis ið naujo iðkylanèiai egzistencinei<br />
visumai.<br />
Husserliui rûpi ne tiek þmogaus egzistencija,<br />
kiek jo egzistavimo su gyvenimo<br />
fenomenais bûdas. Todël tiesos<br />
kaip noetinës dermës klausimas iðkyla<br />
ðiame kontekste. Egzistencijà ir jos<br />
struktûras apmàstë Heideggeris, kuris<br />
negalëjo apeiti ir tiesos problemos. Kas<br />
Heideggeriui yra tiesa? Ar èia tinka noezës<br />
modelis, kurá taikydami mes drauge<br />
já pleèiame?<br />
Platono ir Aristotelio tiesos sampratos<br />
skirtingos: pirmasis jà sieja su idëjø bendrybe,<br />
antrasis – su jusline atskirybe.<br />
Tai lemia skirtingas tikrovës traktavimas.<br />
<strong>Kai</strong>p Heideggeris traktuoja tikrovæ?<br />
Koks tikrovës kriterijus taikomas egzistencinëje<br />
fenomenologijoje?<br />
Matëme, kad Husserliui, kitaip nei<br />
Kantui, tikrovë apima ne tik empiriná<br />
pasaulá, bet ir vaizdinius ar fantazijas.<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
59
Change language