Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
JONAS BALÈIUS<br />
12<br />
vaizdais, taèiau tam tikras skirtumas vis<br />
dëlto iðlieka: riteriø poezija, pavyzdþiui,<br />
gali bûti traktuojama ne vien tik kaip<br />
meilës, bet ir kaip filosofinë meilës idëjos<br />
poetinë iðraiðka, taèiau joje kur kas<br />
maþiau bus gamtos vaizdø ir peizaþø ir<br />
nepalyginti daugiau dvasiniø iðgyvenimø<br />
bei reminiscensijø.<br />
Vadinasi, anot A. Maceinos, „Kultûrinëje<br />
kûryboje þmogaus dvasia iðeina ið<br />
savæs ir áeina á objektà. Kitaip sakant, ji<br />
apsireiðkia pati ir suformuoja objektà<br />
tam tikra lytimi. Kultûrinis veiksmas<br />
pirmoje eilëje (prigimties, ne laiko atþvilgiu)<br />
yra dvasios apreiðkimas. Kur<br />
nëra tikro dvasios apreiðkimo, ten nëra<br />
në kultûrinës kûrybos tikra prasme.<br />
Kultûra kosminës reikðmës ágyja tik tada,<br />
kai ið jos kalba gamtai pirmaujanti<br />
dvasia“ (8, 1, p. 501).<br />
Siekdamas konceptualiai pagrásti lietuviø<br />
kultûros savitumà, jos natûralø<br />
polinká prie vaizduojamøjø menø – dailës,<br />
muzikos, poezijos, A. Maceina ypaè<br />
pabrëþia ir iðryðkina dorovinio lietuvio<br />
charakterio lyriðkumà, drovumà, kuklumà ir<br />
t. t. „Lyrinis pobûdis valdo mûsø liaudies<br />
dainas. Lyrinë nuotaika þymi mûsø<br />
muzikoje. Lyrizmas yra persunkæs<br />
mûsø tapybà, kurioje vyrauja peizaþas,<br />
nes mûsø kraðtovaizdis, kaip minëjome,<br />
yra lyrinis. <strong>Kai</strong>p tik dël to mes neturime<br />
epo, ir kaip tik dël to mums sunkiai<br />
sekasi su drama“ (8,1, p. 502).<br />
Maþa to. Analizuojamo traktato autorius<br />
ásitikinæs, jog ir „visos mûsø kultûros<br />
skerspjûvis gali parodyti, kad ið tikro<br />
lietuviðkoji kultûra yra daugiau iðraiðkos<br />
negu pavidalo kultûra. Ðiuo atþvilgiu<br />
lietuviðkoji kultûra stovi kuo toliausiai<br />
nuo graikø kultûros“ (8, 1, p. 504).<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
Taèiau sugráþkime prie þmogaus. Lietuviðkàjá<br />
þmogø, kitaip tariant, lietuvá<br />
kaip kûrybingà individà A. Maceina<br />
ávardija kaip receptyvø. „Receptyvumas<br />
yra pirmykðtë, dar neiðsiskaidþiusi<br />
veiksmo (actio) ir kæsmo (passio) harmonija“<br />
(8, 1, p. 509). Ið èia kylàs ne tiktai<br />
garsusis M. K. Èiurlionio menas, bet ir<br />
liaudies kûryba, kurios „kanonizuotoji“<br />
estetinës iðraiðkos forma, pavidalas bei<br />
archetipas – Rûpintojëlis. Lietuviðkoji<br />
kultûra visada atrodanti, ypaè uþsienieèiams,<br />
tarsi neiðbaigta, neágavusi konkreèiø<br />
iðoriniø formø – kontûrø ir bruoþø.<br />
Ji taip pat esanti „atvira“ svetimoms átakoms.<br />
„Mûsø mokslas, mûsø literatûra,<br />
mûsø tapyba, net mûsø visuomeninis<br />
gyvenimas turi savyje svetimos átakos,<br />
kuri jau sutapdyta su lietuviðkàja dvasia<br />
ir kuri pravertë daugiau kaip akstinas<br />
negu kaip medþiaga. Taèiau bloga yra<br />
tai, kad mûsø imlumas ir mûsø atvirumas<br />
neapsiriboja tiktai subjektyvine svetima<br />
dvasia, kuri visados eina kaip þadinamasis<br />
akstinas. Mes mielai ásileidþiame<br />
á savo kultûrà ir svetimas objektyvines<br />
gërybes, kurios jau yra atbaigtos ir<br />
kurios visados pasilieka svetimas kûnas<br />
lietuviðkajame gyvenime“ (8, 1, p. 515).<br />
Ne maþesnæ átakà negu klimatas ar<br />
reljefas, pasak A. Maceinos kultûrosofinës<br />
koncepcijos, tautiniam doroviniam<br />
charakteriui, vertybinëms orientacijoms,<br />
jø sklaidai bei raidai daranti ir tautos uþimama<br />
etninë teritorija. „Antrasis gyvenamosios<br />
aplinkos veiksnys, daràs átakos<br />
tautø susiformavimui, yra pati vieta, kurioje<br />
gyvenama, arba teritorija, ir josios<br />
pobûdis. Teritorija tautos iðsivystymui yra<br />
bûtina. Þemë, kaip gyvenamoji vieta,<br />
tautø istorijoje visais laikais turëjo labai
Change language