Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
NIJOLË NARBUTAITË<br />
92<br />
moralinis tikslas yra tapti vertiems laimës,<br />
tai tik paties vertumo kaip aukðèiausio<br />
principo ar dësnio ieðkojimas gali<br />
padëti já ágyvendinti.<br />
Praktinio proto kritikos pradþioje Kantas<br />
apibûdina laisvës sàvokà kaip „proto<br />
sistemos viso pastato kertiná akmená“<br />
ir bûtinumo ryðiu susieja laisvæ ir moralës<br />
dësná. „Juk jei moralës dësnis mûsø<br />
proto nebûtø aiðkiai màstomas p i r -<br />
m a , tai mes niekad nelaikytume savæs<br />
turinèiais teisæ tarti esant kaþkà tokio<br />
kaip laisvë (nors ji sau ir neprieðtarauja).<br />
<strong>Bet</strong> jei laisvës nebûtø, tai mumyse<br />
visai nebûtø moralës dësnio.“ 4<br />
Kantas teigia, jog ið paties moralës dësnio<br />
egzistavimo nekyla bûtinas to egzistavimo<br />
suvokimas. Net jei iki ðiol në vienas<br />
þmogus nebûtø supratæs moralës<br />
dësnio ir elgæsis nemoraliai arba jo elgesys<br />
atitiktø dësná tik atsitiktinai – tai<br />
neturëtø átakos dësnio egzistavimui. Taèiau<br />
jei þmogus neturëtø galimybës savarankiðkai<br />
màstyti ir elgtis, moralës<br />
dësnis jam bûtø ið principo nepasiekiamas.<br />
Moralinis apsisprendimas visada<br />
yra asmens apsisprendimas, o moralës<br />
dësnis ir sàvokos gali bûti taikomos tik<br />
konkreèiø asmens veiksmø vertinimui.<br />
„Turëk dràsos pats naudotis savo protu“<br />
– taip traktate Atsakymas á klausimà<br />
„Kas yra ðvietimas“ Kantas formuluoja<br />
asmens, siekianèio tapti ne tik moraliu,<br />
bet ir pilietiðku, priedermæ 5 .<br />
Kà priesakas naudotis savo protu teikia<br />
asmeniui? Pirmiausia supratimà,<br />
kad tik proto pagalba galima atrasti savyje<br />
esantá moralës dësná ir kad tik laisvas<br />
màstymas ir veikimas veda jo link.<br />
Taip pat orientyrà, nors gilinimasis á savo<br />
vidø gali tæstis daugybæ metø ir gal-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
bût baigtis nesëkme. Apribotas ar primestas<br />
pasirinkimas nëra moralus, nes<br />
nëra laisvas. Laisvë grindþia asmens autonomijà<br />
– savo paties ir kiekvieno kito<br />
asmens savaiminës vertës pripaþinimà.<br />
„Ið viso to, kas sukurta, viskas, ko tik<br />
norime ir kam turime nors kiek galios,<br />
gali bûti panaudota tik kaip priemonë;<br />
tik þmogus, o su juo ir kiekviena<br />
protinga sukurtoji bûtybë yra tikslas<br />
pats savaime. Bûtent jis dël<br />
savo laisvës autonomijos yra moralës<br />
dësnio, kuris ðventas, subjektas.“ 6 Moralës<br />
dësnis gali bûti atrastas per laisvà<br />
valios veikimà, derinamà su moraline<br />
pareiga. Bûtent ðios sàvokos ir fenomenai<br />
yra áprastinio þmogaus proto duotybës,<br />
kurias analizuojant nustatoma poelgio<br />
moralinë vertë. Jei asmuo elgiasi<br />
tinkamai tik dël to, jog nori pasiekti<br />
konkretø tikslà, paprastai tokiose situacijose<br />
elgiasi panaðiai ar bijo nuspëjamø<br />
savo elgesio pasekmiø, jo elgesys gali<br />
bûti kvalifikuotas kaip legalus. Ir tik<br />
moralinës pareigos absoliutumo suvokimas<br />
paverèia poelgá moraliu. „Maksima<br />
be iðlygø, neatsiþvelgiant á jokius tikslus,<br />
kuriais ji bûtø grindþiama, laikytis<br />
kategoriðkai ásakmaus laisvos savivalës<br />
(t. y. pareigos) ástatymo ið esmës, t. y. paèiu<br />
savo pobûdþiu skiriasi nuo maksimos<br />
siekti paèios gamtos mums, kaip<br />
tam tikros elgsenos motyvo, nuþymëto<br />
tikslo (kuris bendrais bruoþais vadinamas<br />
laime).“ 7 Moralumo sferoje dorovës<br />
dësnis galioja kategorinio legalumo – hipotetiniø<br />
imperatyvø pavidalu. Pastaruosius<br />
ágyvendindami asmenys veikia<br />
ribojami ástatymø.<br />
Taigi, asmens santykiui su paèiu savimi<br />
siekiant aukðèiausio gërio galioja
Change language