parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Mau… mau… ak, ir nesiseka gi vargðui maumui…
Juk tik paþiûrëti norëjau, tik paþiûrëti… Ot, nelabosios!
– Sveikas, Munamuki, kas gi atsitiko, kad ausis nuleidæs?
– patogiai atsiremdamas á nedidukà berþelá, paklausë
kaukas.
– A… Gugis… Þmogkaukis… – dëbèiodamas viena
akimi, subambëjo maumas. „Èia tai bent, – nusistebëjo
kaukas, – jau ir èia mane taip vadina…“
– O tave kas á liûnà atneðë? Girdëjau, pas þmones ásitaisei…
Vagiliauji, kaip ir visa jûsø padermë…
– Blogai girdëjai, – atkirto kaukas, – mûsø padermë
nevagiliauja! Tu èia þmoniø taip klausai ar ta kvaiða
Spangë ko nors pricypavo, a?
– Kas pricypavo – tas, – bambëjo maumas, – ðarkos
ant uodegø neðioja, va, mau.
– Maþiau klausyk ðarkø, glitena, paskui vël pritarkð,
kad girtuoklës valgomos – tuomet ir vël dainuosi taip,
kad visi briedþiai atbëgs varþovø ieðkodami, – sukikeno
kaukas.
– Vai, mau, koks gudrus – ar tik ne Zubris primokë ið
maumø ðaipytis; tuoj kai maumtelsiu, tai…
– Tingësi… – bet Gugis dël visa ko þengë þingsná atgal,
maþa kas tam padarui ðaus á galvà. „Nereikia jo erzinti
tiek daug, paskui atsisakys padëti…“ – sudraudë save.
– O ko tu vël dejuoji? Maumulë iðvarë? – paklausë
tarsi susirûpinæs.
– Mau… Ne maumulë iðvarë, kaukiûkðti, ne maumulë…
Laumës nuskriaudë, nosá nusvilino… Paþiûrëk,
› 120 š