parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Neþinau, – prisipaþino jaunuolis. – Tikiuosi… Kitaip…
– Kitaip?
– Ai, – Jaunius liûdnai nusiðypsojo, – pirma papasakok,
kaip tau sekësi…
– O, turësi daug klausyti! Þinai, su kuo susitikau?!
Beklausant Gugio porinimo apie susitikimà su Ðiuða,
ypaè nupasakojus, kaip toji atrodë, Jauniaus akys suþibo.
Kaukas aiðkiai matë, kad vaikinukas baisingai nekantrauja,
bet ið mandagumo leidþia jam baigti pasakojimà,
kaip paskui sugráþo á bokðtà. Kaukui lyg ir baigus,
Jaunius prabilo:
– Þinai, Gugi… Man rodos, sutikai pasakø þvërá…
– Man ji panaðesnë á kokià keistà gyvatæ, o ne á þvërá…
– nesutiko Gugis.
– Aha. Á gyvatæ. Nes tai – basiliskas. Tikriau – basilisko
jauniklis. Pasakojo man apie juos kartà Vytautas…
Didþiojo Kæstuèio sûnus. Sakë, Vilniaus poþemiuose vienà
toká aptikæ… Ir þinai, kà dar pasakojo? Ogi kad jie
ëda nekaltas mergeles.
– O kokios mergelës yra nekaltos? – parûpo Gugiui.
– Na… – Jaunius staiga sutriko, – ai, ne tai svarbu
dabar. Daug svarbiau, kad basilisko þvilgsnis þmogø verèia
akmeniu… Pagalvok – akmeniu!
– Akmeniu? – suprunkðtë Gugis. – Na, na… – nepatikliai
pakraipë galvà. – Kad ji ir be þvilgsnio gali suakmenëti!
O, þinok, uodega kaip tvatija!
– Neþinau, – prisipaþino Jaunius, – bet þmonës sako,
› 251 š