parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

sugadino ginklà. Reikëtø gal kunigo ginklakalius pagalbos
papraðyti?
– Ruoki! – dar uþ gerø deðimties þingsniø uþriko Gedgaudas.
– Ko? – paþvelgë. Gedgaudas giliai alsavo – matyt,
gerà galiukà pabëgëjo. Ið kur?
– Kunigai nusprendë kità ankstyvà rytà pulti.
– Oho! – paðoko ir Ruokis. – Tikrai?!
– Pasitaræ suprato, kad apsiausties su tokiu pasirengimu
ilgai nepalaikys… – Gedgaudas, linguodamas galvà,
prisëdo greta. O po keliø akimirkø pridûrë susirûpinæs:
– Bet kaipgi taip – nei grioviai uþversti, nei akmensvaidþiø
turime, nei ðauliø uþtektinai… Praþûtinga
pulti nepasiruoðus! Karðtos tos mûsø kunigø galvos –
daug kauleliø pabersime prie Tverës sienø, oi, daug…
Ir uþ kà? Juk ne uþ þemæ gimtà – tik kad tà Mykolà á
sostà sugràþintume… – bambëdamas nunarino galvà.
Ruokis iðtiesë rankà ir priekabiai nuþvelgë liepsnø lieþuviø
ðviesoje blyksinèius aðmenis. Nusiðypsojo – beveik
pavyko!
– Na, seni, neniurzgëk, – pagaliau atsiliepë. – Jeigu
ðásyk maskoliø neiðvysim, tai jie visai ásidràsins, þiûrëk,
dar ir Lietuvon atsibels. Nepamirðk – kryþiokai irgi nesnaudþia…
Sakai, mes nepasiruoðæ? Pats maèiau, kiek
jau þabø pririðta grioviams uþversti… Jø ir águla nedidelë,
o bandþiusius prasiverþti á pagalbà jau sudorojome.
Be to, pulsime netikëtai, tamsoje…
› 238 š