parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Oi oi, oi oi, – vël sudejavo Kuzia, atsisëdæs lovûgalyje
ir apèiuopæs galvoje iðkilusá didþiulá, gal net sulig
þirniu, gumbà!
Tuo metu niurgzdamas ir urgzdamas Nafania mëgino
iðlipti ið uþ skrynios, bet kur tau! Mat jà Vasilisos kraièiui
kaupti pagamino ne bet kas, o pats Jemelia Msistlavièius,
geriausias viso kaimo dailidë, tad lentos buvo suleistos
taip kruopèiai, kad net maþi naminuko pirðtai
nerado uþ ko uþsikabinti.
– Kuzia! – piktai ðûktelëjo á nemalonius spàstus patekæs
vyresnysis, vël nugirdæs jaunëlio inkðtimà, – Kuzia,
po ðimts blusø, baik inkðti ir ateik pagalbon, nes vos
iðlipæs rykðtæ paimsiu!
– Nafania? – Kuzia kilstelëjo galvà ir apsidairë, bet
nepamatë, ið kur sklinda balsas.
– Þinoma, kad Nafania, negi þiurkë devynuodegë, –
vël nuaidëjo ið kaþkur, – ateik pagalbon, girdi!
– Nafania! Nafania, bet kur tu? – vis dar nesuprasdamas
þvalgësi Kuzia.
– Kur kur, lipk ant skrynios ir pamatysi, kad tave katinas
nujotø!
Kuzia nerangiai atsistojo, ðlubèiodamas perëjo sujauktu
patalu ir vël apsidairë:
– Èia tavæs irgi nëra...
– Lipk gi ant skrynios, pasakiau! – neapsikæsdamas
vël riktelëjo Nafania.
– Gerai gerai, lipu, lipu, tik ko taip ðaukti, ðaukti kam
taip?.. – murmëjo jaunylis, rangydamasis aukðtyn.
› 177 š