parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

gaus, já pargriovë, ið nusilpusios rankos iðlupo kalavijà
ir… Nenorëdamas regëti, kaip blizgus plienas sulás á þmogaus
kûnà, Gugis uþsimerkë. Pastebëjæs tai, Jaunius persigalvojo
– ne smeigë ginklu, o tik stipriai trenkë sargybinio
galvà á grindis, kad tas prarastø nuovokà.
– Nuimk kerà! Uþverk duris! – dar ðûktelëjo.
„Kaip að tau nuimsiu?!“ – nustebo Gugis, bet duris
uþvërë. Tuo metu ið vaikino nosies ðnervës iðkrito vienas
kamðalas, padarytas ið nudrëksto marðkiniø kampo.
Kunigaikðtuko veidas irgi persimainë…
– Kvëpuok pro burnà! – priminë Gugis.
Giliai alsuodamas, Jaunius pakëlë nuo þemës skutus
ir vël susigrûdo á nosá. Lengviau atsidusæs, nuëmë sargybinio
ðalmà. Ðviesûs vyro plaukai buvo sutepti ðvieþiu
krauju – matyt, á akmenines grindis trinktelëta stipriai.
Taèiau jis negaiðo laiko apþiûroms, gyvas dar maskolis
ar ne, tik ániko vilkti grandininius marðkinius.
– Bus per dideli… – karðtligiðkai murmëjo. – Bet gal…
O mintyse tukseno: „Kad tik niekas nespëtø ateiti,
kad tik niekas nespëtø ateiti!“
– Gugi, padëk… Padëk já nurengti! – galiausiai papraðë.
Kaukas nukurnëjo pagelbëti.
– Rankà, rankà jo palaikyk! Iðlaisvink rankovæ…
Ðaltis stingdë á ledokðná. Miegas tarsi medumi lipdë
akis. Vyras, parimæs ant ilgos ieties, ryþtingai papurtë
galvà, vydamas sapno vylius – jeigu vyresnybë aptiks
› 255 š