parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Nusibodo pas þmones tûnoti – gráþtame! Að tai greièiausias
– skuodþiau kaip ákirptas, ðtai ir pirmas. Bet tuoj
visi èia suplûs! Che, ir duonos nugvelbëme keletà kepalø!
Ot, bus puota! Pamatysi – dabar tik giros uþsiraugti!
Aluèio iðsivirti!
Kupris sunkiai atsiduso ir priekaiðtingai palingavo
galvà.
– Tssss... – Gugis susiraukæs þvilgtelëjo per petá.
Ið paskos sekantys kaukai susiþvalgë ir palinksëjo galvomis.
Nusidabruotu raistu klampojo nemenkas bûrelis.
Vietomis teko bristi iki pusës, nes pelkë dar nebuvo
pradþiûvusi, ir kupstai kyðojo tarsi vieniðos salelës. Pavasario
naktis buvo vësoka, bet në vienas atsilikti nesiruoðë.
Pagaliau pelkë baigësi, miðkas ëmë aukðtëti, þemaûgius
berþelius ir uosius pakeitë puðaitës, kadagiai, nusidriekë
samanø pagalvëlës. Eiti buvo lengviau ir smagiau.
Taèiau Gugis pakeitë kryptá ir niurktelëjo á tamsø,
niûrø eglynëlá. Kurá laikà teko bëgti strykèiojant per kankorëþius,
lásti pro iðvartas, bet ðtai vadas sustojo ir áspëjo:
– O dabar paèios didþiausios ir tyliausios tylos! Nubaidysite
– patys kalti! Pastebës – visiems blogai baigsis.
Aiðku?!
Visi vël darniai sulinksëjo.
– Na, tai griûvam ir þiûrim! – suðnibþdëjo, kilstelëdamas
eglës ðakà.
Taip! Mënesienos uþlietoje laukymëje, ant debesø pûkø
ðvelnumo þolës sukosi laumiø ratelis. Jø balti lyg obels
› 299 š