parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

tik nekvatoja, jis sukikeno. Tada dar syká ir dar, ir dar –
taip, kol ið akiø pradëjo trykðti aðaros.
Smagi ðeimininko ir sveèiø nuotaika ëmë dþiuginti ir
kitus kiemo gyventojus – ðtai ðoktelëjo ir sukudakavo
viðta, sparnais suplasnojo þàsis, kriuktelëto atbëgæs parðelis
– net ir juodasis gaidys ëmë sûpuotis ant kojø, o jo
keistose akyse suspindo smagios kibirkðtëlës!
– Oi, cha cha, kas èia, cho, darosi, che che, uk, kutena,
cha cha cha, – þvengë Taupënas, – baikit, cha, mirsiu,
baikit, chuchu!
– Kur Vipðto kiauðinis? – paklausë kaukas.
– Nesakysiu, chi chi, nesakysiu, – kikeno Taupënas, –
viskas, tik ne tai… Cha, cho, chi, chu, che, chrrr...
– Kur Vipðto kiauðinis? – kiek palaukæs vël paklausë
Gugis, nors jam reikëjo rëkti, kad þmogus já iðgirstø.
– Kauke, cha, baik, nustosiu juoktis – uþmuuuðiu, che
chi!
Berþas jau nebeturëjo jëgø juoktis – jis tik þiopèiodamas
gaudë orà ir laikësi uþ pilvo…
– Pasakyk, kur klëties spynos raktas! – spaudë Gugis
jau nebesiðypsodamas.
– Cha, che, uiiiii, uff, – þmogaus juokas ëmë virsti
ðvokðtimu, – po pagalve, che, oi, cha, pagalve!
– Subëgiok, – Gugis linktelëjo Berþui, – na, bëk gi! –
kaukas þinojo juoko galià, o numarinti, nors ir blogo
þmogaus, nenorëjo…
Berþas smuko á pirkià, po keliø akimirkø iðniro ðaukdamas
„RADAU!“ ir nubëgo prie spynos.
› 96 š