parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Kiekvienas ðeimininko þingsnis kiemo gyventojams aidëjo
tarsi griaustinis – plûc, bumt, plûc. Kiekvienas, kuris
dar nespëjo pasprukti á kokià saugesnæ uþuoglaudà, sustingo
it ákastas, baimingai sekdamas – ar ne prie jo pasuks,
ar spës pabëgti? Bet ne – ðeimininkas pasuko uþ
tvarto galo ir pritûpë. Visi lengviau atsipûtë ir vël gráþo
prie kasdieniø darbø – kas grûdø lesti, kas peliø tykoti,
kas srutose voliotis. Tik vienintelis juodasis gaidys net
nepasijudino – stovëjo viduryje kiemo tarsi nagingo
meistro iðdroþtas.
Tik apsiriko daugelis, manydami, kad ðeimininkas jø
nemato – maþos, uþvirtusios Taupëno akutës net ir pro
tvarto kampà nelyg þiurkës ðmirinëjo po visus uþkaborius…
Ir vargas perekðlei, nesuskubusiai pakraigëje dëti
kiauðiniø, Sargiui, panorusiam jà pavaikyti, Murkliui,
tuo metu gvelbianèiam Sargiui padëtà kauliukà su mësgalio
prisiminimais… Èia në vienas nebûdavo pamirðtamas
ir niekas neuþmirðtama, netgi primenama: perekðlei
– kirviu, ásmeigtu ant aplipusios plunksnomis trinkos,
Sargiui – virve sutrumpinama tiek, kad dubenëlis su ëdesiu
bûtø visà dienà nepasiekiamas, o Murkliui – ámetimu
á aruodà ir uþdengimu sunkiu dideliu dangèiu…
Bet ar galëjo kas pagalvoti, kad vos atsistojæs, numetæs
ðonan gysloèio lapà ir uþsismaukæs kelnes, Taupënas
pasuks tiesiai prie juodo gaidþio?
– Mtaip… – murmtelëjo, þvelgdamas á paukðtá, vis
dar taip pat sustingusá viduryje kiemo. – Rods, tu ðiandien
balso taip ir neparodei, o að pramigau… Negerai,
› 60 š