parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

IV. UÞSKLANDA
Þiema buvo ilga. Iki pat paskutiniø kovo dienø sniegas,
regis, net nesiruoðë trauktis ne tik ið paðaliø, bet netgi ið
laukø. Rodës, kad, taip nuoðirdþiai vyta ið kiemo, þiema
nusprendë, jog persirengëliai tik pajuokavo, o ið tikrøjø
ji èia visiems tinka – tad kodël dar nepasiausti pûgomis,
nesupustyti vieno kito kalnelio, nepastorinti eþerø stiklo?
O þmonës jau spëliojo, uþ kà gi taip uþsirûstino dievai,
kad kaþkur, uþ giriø mariø, sustabdë pavasario þirgus?
Átaresni netgi ëmë spëlioti, kokios aukos norëtø Patrimpas,
kad greièiau leistø laukus ádirbti, duonà pasëti?
Taèiau jau sultekio pradþioje saulutë uþkaitino ne juokais.
Per kelias dienas stori sniego patalai netruko pavirsti
galybe þaiþaruojanèiø, ðlaitus ardanèiø upeliø. Jø
gausios srovës nusineðë ne tik nusibodusios þiemos kailinius,
bet ir blogà nuotaikà, neviltá, neramumà. Netruko
praþysti ðalpusniai, pakriûtës apsisagstë þibuoklëmis.
Paukðèiai giedojo iki apsvaigimo, uþutëkiuose sublizgo
nerðianèiø þuvø þvynai, prabilo varlëmis balos. Kiekvienas
gyvis skubëjo dþiaugtis sulaukta ðiluma, glaustis prie
atbundanèiø medþiø, laukti ir skanauti þelmenis.
Þiemojimas pas þmones sugráþus ið didþiojo þygio, nors
ir sotesnis, ðiltesnis, bet maþa tesiskyrë nuo þiemojimo
Kaukaðlaityje. Trumpos dienos. Ilgiausi vakarai. Balanëliø
spingsulës, plunksnø plëðymai ir nesibaigianèios
pasakos. Bet ilgainiui viskas nusibosta, net ir pasakojimai…
Tad vienà vaiskø, èiulbantá ir gaivø rytà Gugis
› 295 š