parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Þinoma, broli, tai labai puiki apsauga. Tik va Vieðpats
ið karsto atsikëlë, o jums gali bûti visko... – nenurimo
italas.
– Kaip jûs drástate piktþodþiauti, barone!
– Broli Heinrichai, jûs kaþkodël pamirðote per pietus
pasakotà istorijà. Tad kaip ten buvo kaime? – liejo þibalo
á ugná Dolèetas.
– Mes èia atvykome disputo pradëti ar kovoti uþ Vieðpaties
ðlovæ? – pasiteiravo Douveris. – Pelkë tai pelkë.
Daug jø maèiau, dar daugiau perëjau. Broliai, jau saulë
laidos link, bûtø gerai su ðviesa ið raisto iðeiti. Vertëjau,
paklausk pagonio, kiek dar eisim?
– Jis sako – iki saulëlaidos pereisim.
– Tad pirmyn, – perëmë vadovavimà Douveris, pamatæs,
kad Dolèetas ir brolis Heinrichas þiûri vienas á
kità kaip du gaidþiai. – Iðtaðkykime pagoniðkà klampynæ...
Kur jûsø relikvijos, broli?
Zubris ðaukë, kiek tik leidþia gerklë:
– Munamuki! Munamuki! Kur tu, senas pumpotaukðli!..
– Galiausiai pyktelëjo: – Munamuki, kad tave kur
griausmas nudëtø... – Staiga kaukas pajuto, kad þemë
po kojom juda, kyla, banguoja.
– Suk tave devynios, pelkiø kirmine! – uþriko pajutæs,
kad þemë plyðta, o jis skrenda oru kaip koks ulbuonëlis,
kol pirmas pasitaikæs berþelis, iðskëtæs savo ðakø
glëbá, priima lyg mama sûnø paklydëlá.
– Ak tu vëpla kerëpla, – netilo Zubris, braukdamas
› 40 š