parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Cha cha cha! Cha cha cha!
Netgi griuvo ant þemës, springdamas juoku.
Jaunius tankiai mirksëjo, mëgindamas suprasti, kas gi
taip prajuokino maþàjá bièiulá, o sumojæs – supyko:
– Ak, tu parðo koja! Tyèiojiesi, taip?! Mëgdþioji tëvà
ir mane?! Tuoj að tau!
Bet Gugis buvo greitesnis – vengdamas Jauniaus rankos,
nusirito á ðonà ir vis dar kikendamas uþlindo uþ medinio
kibiro. Jaunius apsidairë, ieðkodamas kokio ánagio
mikliam kaukui prièiupti, bet netruko atauðti.
– Gerai, tavo virðus… – pripaþino, vël sësdamas prie
ugniakuro. – Bet rûpestis turi turëti ribà! – liûdnai atsiduso.
– Þinai, mano nuojauta ðnabþda, kad dar turësime
nuotykiø, – kaukas artyn slinko atsargiai, tikëdamasis,
kad susitaikymas gali bûti tik jaunuolio gudrybë. Bet
Jaunius ið tiesø nerodë jokiø këslø.
– Uþkrimskim, – vaikinas paëmë ieðmà. – O pakovoti
dar spësim. Mes gi jauni!
– Ir sumanûs! – pritarë Gugis.
– Graþûs!
– Protingi!
– Narsûs!
– Vikrûs!
– Em…
– Cha cha! Ëdrûs!
Po keliø akimirkø bièiuliai suleido dantis á nelabai iðkepusá,
bet sultingà kepsná. Nors uþ storø palapinës kai-
› 212 š