parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Geriau dideliu ratu, – nesiteikæs paaiðkinti nurodë
Gailius, – apeik juos ir atsidurk uþ nugaros, bet pakankamai
toli, kad neiðsigàstø… Jokiø pagaliø! Daugilai, ir
tu – apsupkime juos, o po mano þenklo, – jis spragtelëjo
pirðtais, – ne puolate prie jø, o spiriate á juos sniegà.
Supratote? O kol jie valysis sniegà – prièiupsim, – nusiðypsojo.
– Tik neskubëkit. Labai ramiai, apsimeskite,
kad juos gaudyti visai nerûpi – o að pakalbinsiu… Pliki
ir Raubi, – likite vietoje ir kad në krust! Jûs savo laimæ
jau bandëte! – piktokai ðûktelëjo, pastebëjæs, kad medþiotojai
nevykëliai irgi norëtø prisidëti.
Dainius ðvilpaudamas ðvystelëjo pagalá ir nusliûkino á
ðonà. Daugilas pasikasë pakauðá, þvilgtelëjo ðen, þvilgtelëjo
ten, supratingai linktelëjo ir pasuko klëties link.
Kuzia ir Nafania vaipydamiesi ir kraipydamiesi priëjo
dar arèiau. „Nepatinka man jo ðypsenëlë, – mintijo Nafania,
þiûrëdamas á „draugiðkai“ iðsiviepusá Gailiø. – Reikia
bûti labai atsargiems, ðitas tikrai gali bûti ne ið pelkës
trauktas…“
– Kuzia, jeigu priartës per ðuolá, – sprunkam ið karto, –
pamokë.
Tuo tarpu Gailius sugrûdo rankà á uþantá, iðsitraukë
deðrigalá, pats nukando didþiulá kàsná, o kas liko – iðtiesë
naminukams:
– Ðtai, þiûrëkit. Èia ne koks varveklis, èia tikra deðrytë.
Niamniam, – suèepsëjo, – oi, kokia niam!
– Ne, kas bus – tas, bet að jiems neleisiu, – Gugis
mikliai iðsitraukë ið maiðelio angies iðnaros gabalëlá, dan-
› 194 š