parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

snûduriuojantá – galvos neiðsaugos. Plaèiai nusiþiovavo.
Nuþvelgë juoduojanèias tolumas, kuriose saldþiai parpë
knibþdëlynë prieðø – atsibeldë nelabieji lyg ið niekur...
Ir net lauþø nekûrena! Tik þiebiasi þvaigþdës…
Pala… Kokios þvaigþdës? Èiagi ne dangus! Ir dar viena
paskui kità, eilute… Karys krestelëjo galvà ir kumðèiu
pasitrynë akis – kas per?!
– Taukðt! Fiûûûû! Taukðt! Fiûûû! – supliaukðëjo templës
ir ugnimi þioruojanèios strëlës, brëþdamos puslanká,
nulëkë virð aukðtø smailiavirðiø sienø.
Dabar puolantieji jau nebesislapstë – akimirkà prieð
apstulbusio sargybinio akis nutvisko pilies prieigos,
knibþdanèios skubanèiø kariø.
„Puola! Pavojus!“ – suvirpusiomis rankomis sargybinis
vos sugrabaliojo ragà. Ankstyvo ryto tylà perplëðë
gûdus gausmas, skelbiantis pavojø.
Jaunius, akimirkà metæs darbà, sukluso. Nuskardëjusiam
ragui tuoj pat atliepë dar keletas. Ir vël. Ir dar kartà!
Po akimirkos nuaidëjo varpas. Kitas. Treèias!
– Puola! – dþiaugsmingai ðûktelëjo vaikinas. – Mûsiðkiai
puola! Greièiau, Gugi! Paskubam! Reikia jiems padëti!
– net urgzdamas ëmësi tempti nuo sargybinio grandininius
marðkinius. Kaukas tuo paèiu metu sugebëjo
numauti vienà batà…
Gugis ið uþ durø iðlindo pirmasis. Þingsniai, trepsëjimas,
bëgiojimai girdëti – bet tik tolumoje. Ið kaþkur dar
atskrisdavo nepaþástamos kalbos nuotrupos, atkaklûs
› 256 š