parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

privedë arklius, padëjo riteriams ant jø uþsësti. Tebekraujuojanti
Douverio plaðtaka buvo perriðta balta skepeta.
Lordas nusprendë daugiau niekam nepasakoti uþpuolimo
istorijos, nes ir paèiam ðis neátikëtinas nuotykis
pradëjo atrodyti kaip keistas trumpas sapnas. Jeigu
ne kraujuojanti ranka ir tuðèia ámautë, galbût bûtø patikëjæs,
kad gnomas, dvarfas* ar kaip kitaip pavadintum
tà vagilá, tebuvo brolio Heinricho prisiminimø suaudrintos
vaizduotës vaisius.
„Vaje, kokià sumaiðtá sukëliau!“ – negalëjo atsistebëti
Gugis, pamatæs, kad visi geleþiniai þmonës, jam dingus
brûzgyne, staiga paðoko nuo þemës ir ëmë dairytis, rinktis
daiktus, o tas, kurio smeiguolá jis dabar laikë, kaþkà
garsiai aiðkino ir mostagavo suþeista ranka, rodydamas
tai á save, tai á krûmus. „Matyt, tas smeiguolis – koks
nepaprastas daiktas“, – galiausiai nusprendë kaukas ir
pagalvojæs, kad ilgiau pasilikti èia bûtø pavojinga, per
brûzgynus patraukë á miðko gilumà.
* Dvarfai – mitinës skandinavø ir germanø tautosakos bûtybës. Kaip ir
gnomai yra nedidelio ûgio (apie 1 metrà), negraþûs ir didelëmis galvomis.
Gyvena kalnuose arba po þeme. Taèiau dvarfai ne tik saugo lobius,
bet taip pat yra nagingi kalviai, puikûs juvelyrai ir ginklakaliai. Pasakojimai
apie dvarfus gali turëti tikroviðkà pagrindà: bronzos amþiaus metu
alavo kasëjai pamaþu migravo ið Pietø á Pietryèiø Europà, nes ðiaurëje
buvo daugiau alavo, reikalingo bronzos gamybai. Pietieèiai buvo maþesnio
ûgio, tamsesnës odos ir plaukø, o jø metalurgijos þinios, ginklai ir
ðarvai galëjo atrodyti stebuklingi ðiaurieèiams, vis dar gyvenantiems neolito
sàlygomis. (Pagal Wikipedia – laisvàjà enciklopedijà//wikipedia.org.)
› 19 š