parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Milorde, jis miðke kilpas statë, o mes suèiupom.
– Mat kaip, – lyg ir nusistebëjo Douveris. – Sakyk,
þmogau, – kreipësi jis á valstietá, – gal yra kelias aplink
raistà?
Brolis vertëjas vël kaþkà sumarmaliavo vietos kalba.
Þmogus sumirksëjo, ásitempë, nors ir stengësi nuslëpti nenorà
atsakyti. Taèiau, pajutæs gana rimtà átikinëjimà –
ieèiø smaigalius prie nugaros, – vël prabilo:
– Yra, – iðvertë vienuolis, – bet didelis lankstas ir pakeliui
didelis kaimas.
– Hmmm... – nutæsë lordas.
– Paklausk jo, kiek truks keliavimas tuo lankstu, –
pasiteiravo Dolèetas.
– Gerà pusdiená, barone, – iðvertë atsakymà.
– Na, kà gi, garbingieji riteriai, tai nëra daug, – apsidþiaugë
italas.
– Bet, barone, jûs uþmirðtate mûsø þygio slaptumà! –
paprieðtaravo brolis Heinrichas. – Bûrio niekas neturi
pastebëti... Jûs gi neþinote tø pagoniø – jie kaip ðarkos:
tik viens du, ir jau visa þemë þinos apie mûsø atvykimà.
– Garbusis broli Heinrichai, ar galime rinktis? Ar josite
per pelkæ? Ar jà pereis pëstieji, o kà jau sakyti apie
gurguolæ?
– Bet, barone, jeigu eisim per kaimà, tai þygio slaptumo
neliks në padujø. Èiagi netoli kaþkurio laukinio bajoro
pilis. Dar ir uþpulti gali...
– Kaimas ne kliûtis slaptumui... – susiraukæs iðtarë
Douveris.
› 30 š