parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Þmogë þvilgtelëjo á smeiguolá ir pabalo. Atsisukusi á
þmogvaiká pasakë:
– Ryti, bëk pas boèiø Gedvydà ir pasakyk, kad kaukas
atneðë þinià, jog prie kaimo artinasi kryþeiviai.
– Bûtinai, mamyte, – ir vaikis, visa gerkle klykdamas
„Boèiau, boèiau!“, nuskubëjo kitø trobø link.
– Ar jie toli? – þmogë vël kreipësi á Gugá.
Ðis gûþtelëjo peèiais ir pasakë:
– Uþ raisto.
– Perkûne Dievaiti, apsaugok mus ir mûsø vaikus...
Pykuoli, neleisk tiems vanagams èia uþklysti, paklaidink
juos pelkëje, sumurkdyk akivaruose... – kritusi ant keliø,
pradëjo rypuoti þmogë.
Gugis suprato, kad ji ðaukiasi pagalbos... Tik kokios?
Ir kodël ji þiûri aukðtyn?!
Popietës tyloje nuaidëjo keistas garsas.
– Lorde, – sunerimæs Dolèetas apsidairë. – Kas tai?
– Lyg ir rago gausmas... Ne metas briedþiams baubti...
– Kad neásiklausiau... – nutæsë britas.
– Garbieji riteriai! Ar girdëjote? – staiga juos prisivijo
brolis Heinrichas. Dolèetas linktelëjo ir pasiteiravo:
– Ir jûs manote, kad tai ragas?
– Be jokios abejonës. Að ðio gausmo su niekuo nesumaiðysiu...
Dolèetas sumurmëjo:
– Turbût pagonys medþioja...
– Duok, Dieve, kad medþiotø... Mane kamuoja negera
nuojauta, broliai, – prasitarë vokietis.
› 34 š