parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Taip, lietuviai, – linktelëjo Nafania, – tik ádomu, ið
kur jie èia atsirado vidury nakties?
– Oi, kaip ádomu, Nafania, kaip ádomu! – suspirgëjo
Kuzia. – O kas, kas tie lietuviai?
– Kas? – piktai vyptelëjo senasis naminukas. – Ogi
bandos didþiuliø rëksniø. Kai jie uþeina – gero nelauk,
o jeigu dar iðgeria to rudo skysèio – visai pasiunta: gvelbia
laðinius, grobia gyvulius... Þodþiu, ðeimininkai sako:
„Lietuviðka netvarka“. Oi, bëda mûsø ðeimininkui, bëda...
– Nafania lûdnai palingavo galvà.
– O mes... – susirûpino Kuzia, – gal galime jam kuo
nors padëti, padëti, a, Nafania? Juk gera mûsø ðeimininkë,
ðeimininkë gera! Þiûrëk, kokius man marðkinëlius
iðsiuvinëjo, ðtai iðsiuvinëjo!
– Þinau, kad gera, Kuzia, þinau. O kaip pagelbëti –
sugalvosim, – naminukas vël pasikasë pakauðá, – tik dabar
tss! Reikia ðeimininkei pasakyti, kad nosies nekiðtø,
kol ðitie èia... Nes visada pirma prisiryja, prisilaka, o tada
eina durø dauþyti... Gal prisilakæ iðsineðdins...
„Svarbiausia – kerà tarti greitai, iðberti kaip þirnius ir
bûtinai, bûtinai þiûrëti á kerimàjá...“ – sekdamas pëdsakais
patyliukais kartojosi motulës Gubës pamokas Gugis.
„Bet kaip reikëtø þiûrëti á Mediná, jeigu jis toks baisus?“
– nedavë ramybës mintis. Nors kuo toliau – tuo
maþiau atrodë, kad Ruokio deðimtinæ kas nors bûtø pagrobæs,
mat pëdsakai vedë tolyn ið miðko ir greitai vietoj
vienø pëdø atsirado daugiau, taèiau visos driekësi viena
› 172 š