parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Nuokvaka tu, – suniekino já Daugilas, – kol iðlás,
pasidarys taip karðta, kad subinæ nusvilsi!
– Aha, leidþiam gaidá, ir baigtas kriukis! – vël ásikiðo
Plikis. – Tø gudø kaip utëliø, niekas net nepastebës!
– Jûs ið proto iðsikraustëte! – staiga ðûktelëjo tyliausias
ið vyrø, Baltrumi vadinamas, – dar visai jaunas vaikinukas
su vos pradëjusiais þelti ûsiukais. – Bëgam ið
èia, kol Ruokis nei kunigas ko nors nesuþinojo…
– Ëgi, snarglius prabilo, – iðsiðiepë Dainius, – kelnës
turbût jau pilnos? Oi, – uþspaudë pirðtais nosá, – na, ir
krûvelë bus! Kaip buliuko kokio!
Vaikinas tylomis prarijo áþeidimà, uþ juostos uþkiðtà
kirvá spustelëjo taip, kad pabalo plaðtaka.
– Na, gerai, nesikasom, dirbam, viens du, – paragino
Gailius, – kas turit skiltuvà?
– Að neleisiu! – Baltrus þengë pirmyn ir èiupo Raubá uþ
iðtiestos rankos su titnagu, – jûs elgiatës kaip… Kaip…
Þvërys! – pagaliau surado tinkamà þodá vaikinukas.
– Paleisk geruoju ir pasitrauk á ðalá, – ðaltai pasiûlë Gailius,
paimdamas ið nustebusio Raubio delno titnagà.
Dainius, kreivai ðypsodamasis, pagniauþiojo uþ nugaros
rankose staiga atsiradusá pagalá ir þingtelëjæs atsistojo
Baltrui uþ nugaros.
Gugis jau buvo kai kà panaðaus matæs, kai Pagiriuose
susikivirèijo jaunimas – dabar anas trenks ðitam ir…
– Kartoju – paleisk ir eik ðalin, – dar kartà tyliai, bet
þiûrëdamas tiesiai jaunëliui á akis, pakartojo Gailius. –
Èia vyrø reikalas, – dar pridëjo.
› 189 š