parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

eikëjo greièiau judëti, o ne giesmes giedoti... Atsidusæs
baronas paëmë ið tarno arbaletà, ádëjo strëlæ, stropiai
prisitaikë...
Gugis, atlydëjæs maumà ir iki tol ramiai stebëjæs geleþiná
þmogø su spindinèia krûtine, tuoj suprato, kà tas
ruoðiasi daryti. Nieko geresnio nesugalvojæs, jis pribëgo
prie besitaikanèiojo ir, kiek tik leido kauko jëgos, dûrë
smeiguoliu á geleþimi neapsaugotà kojos vietà.
– Ajjjjjjjiiii! – sukliko baronas ir iðmetë ið rankø arbaletà.
Nuo smûgio á þemæ iðlëkusi strëlë pliûkðtelëjo vandenin
visai ðalia maumo.
Iðvertæs akis Munamukis ásistebeilijo á nudribusá ir uþ
kojos susigriebusá þmogø.
– Maume, glitena þalioji, ko spoksai kaip þmogus á
ilgàjá* , nerk pelkën! – uþriko Gugis, pamatæs, kad riteris
vël siekia arbaleto.
Munamukis, supratæs, kad atsitiko kaþkas rimta, pûkðtelëjo
vandenin, aptaðkydamas juo ir nekviestus þiûrovus.
„Mauuu“ nutilo. Baronas riebiai nusikeikë.
– Ko þiûri! – uþriaumojo ant ginklaneðio. – Negi nematai,
kad brolio Heinricho giesmës iðvaikë piktàsias
dvasias... O èia dabar kas? – nustebæs ásmeigë akis á gana
saugiu atstumu ásitaisiusá Gugá, kuris skubiai trynë
ðeðko plaukus á zuikio spirà ir murmëjo: „Bezdu bezdu
bezdu, purpt!“
* Ilgasis – senovës Lietuvoje vartotas pinigø pirmtakas, varinës, sidabrinës
kapojamos juostelës.
› 52 š