parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

domø ieèiø kruða, skirta atbaidyti atkakliems persekiotojams…
Strëlei ásmigus per sieksná nuo þirgo, Ruokis apsuko
þirgà ir dëbtelëjo á Gedgaudà, delnu brûkðtelëdamas sau
per kaklà. Ðis tik niûriai linktelëjo. Kà ðásyk reikës pasakyti
Rumbaudui?!
Sulinkæs nuo sunkaus neðulio, ið rûsio iðlindo aukðtas
vyras ilgais baltais plaukais. Bûrys kariø, kà tik ramiai
rymojusiø ant ieèiø, sujudo, rodydami pirðtais ir
kaþkà dþiaugsmingai ðûkaliodami. Neþinia ið kur susirinkæ
þiopliai dëbsojo á ðá þmogø tarsi atëjusá ið kito pasaulio,
kai kurie net baimingai þegnojosi. Iðlindëlis nutrenkë
atneðtà þvërá prie bûrio vyresniojo kojø ir itin
laibu balsu tarë:
– Ðtai, virðininke, kaip ir sakiau – basiliskas. Patelë…
Melskitës, kad nespëjo vaikiûkðèiø atsivesti… O dabar –
dël ko susilaþinome… – ir iðtiesë rankà.
Þmogus, pavadintas virðininku, bato nosimi kilstelëjo
þvynuotà baidyklës uodegà. Bailiai paþvelgë á sustingusià
siauravyzdæ aká. Nusispjovë ir atsiduso:
– Tikrai negyva, bjaurastis…
Tada taip dëbtelëjo á baltaplauká, tarsi norëtø já èia
pat persmeigti ir paguldyti ðalia basilisko, bet numetë
kapðelá. Tiesa, ne á delnà, o ant þemës. Vyras batu primynë
atlygá, nusitraukë dirbtinius baltus plaukus, atidengdamas
tankià juodà ðeveliûrà, pamosavo pikèiurnai
panosëje ir linksmai ðûktelëjo:
› 219 š