parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

kokia jautri!.. Mauuuuuu!!! – sustugo maumas ant viso
raisto, kai Gugis vos vos palytëjo jo nosá.
– Tai vël slapèiomis jø ratelius stebëjai? O gal net pagauti
bandei?
– Nebandþiau pagauti… Tik þiûrëjau… Bet jos vis
tiek supyko ir kad ðle-ept su Vaivos juosta per nosá, per
akis, ðtai ir bijau visas apsvilintas maumulei rodytis…
mau, mau, mauuu…
– Oi tu maume maume, – vël susilaikydamas nuo paðiepiamos
ðnekos, auklëjo Gugis, – taigi þinai, kad laumës
nemëgsta, kai kas nors jø ratelius trukdo. Tai kam
vis bandai?
– Patinka man tos þvitriaakës. Ak, kaip patinka…
Jos tokios ðviesios, tokios baltos, o maumai visi tokie
juodi, tokie tamsûs… – liûdnas linksëjo maumas.
– Neþiûrës jos á tave, pelkiø glitena, neþiûrës, – patikino
Gugis, bet tuoj atitoko, kad vël erzina Munamuká,
todël pridûrë: – Þinok, jos ir á kaukus neþiûri, o bezdukus
gaudo ir taip kutena, kad nebezdëtø, mat labai smarvës
nemëgsta, jog tie vargðeliai net kojas pakrato… O
tu juk turi savo maumulæ ir dþiaukis, kad ne vienas po
pelkes klajoji.
– Dþiaugiuosi… – sutiko maumas.
– Klausyk, Munamuki, – Gugis surimtëjo, – o tu moki
paslaptis saugoti?
– Paslaptis? Kokias? – maumo ausys tuoj pat pakilo, o
akys suþibo.
– Ne… Tu man pirma atsakyk, ar moki, – pareikalavo
kaukas.
› 121 š