parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– O èia dabar kas? Kokio nelabojo iðdaiga?
Vyrai irgi sustingo.
Brolis Heinrichas skubiai puolë þegnoti pelkæ, berdamas
poterius, maiðydamas maldas su jau nebeaiðku kuo.
– Mauuuuuuuuuu Mauuuuuuuuu Mauuuuuuuuuuuu!
– vis drebino tylà garsas.
Dolèetas suspaudë kalavijà:
– Kad ir kas tai bûtø, man jis kelio nepastos! – suriko
puldamas klampoti tolyn.
– Barone! – ðûktelëjo Douveris. – Barone, nebûkite
kvailys, gráþkite... – Bet jo balsà ir atklydusá trumpà keiksmà
gimtàja kalba prarijo migla. Paskui baronà tarsi ðuo
nusekë jo ginklaneðys, kartodamas: „Sinjore, sinjore,
maldauju, neikite!“
– Broliai Kristuje! – pasigirdo skardus brolio Heinricho
balsas. – Broliai Kristuje! – erzelynë trumpai nutilo.
– Vienintelë viltis nugalëti piktàsias dvasias – tai ðlovinti
Vieðpaties vardà. Þegnokime pragarà, kalbëkime
maldas, giedokime giesmes. Jeigu mûsø neapgins Vieðpats,
tai neapgins niekas! Te Deum laudamus!..* – netikëtai
uþtraukë jis giesmæ. Keista, bet riterio þodþiai atneðë
neátikëtinà permainà – uþmirðæ erzelá, kariai irgi
ëmë giedoti. „Jie visi iðprotëjo“, – su siaubu pagalvojo
Douveris, timptelëdamas vadeles ir stabdydamas þirgà.
Dëjosi kaþkas nenusakoma: plaukianti virð pelkës giesmë
* Tave, Vieðpatie, ðlovinam! (Lot.)
› 49 š