parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Maumas raukydamasis patyliukais svarstë Urkio uþduotá.
Senolis ramiai laukë. Pagaliau padaras sukinkavo
galva:
– Gerai, jeigu jau praðote...
– Puiku! – apsidþiaugë Urkis. – Kas lydës maumà?
Zubri, tu?
– Na, jau ne… Ir taip visas mauruotas… Plaukikas,
supranti. Ðásyk patikësiu tà malonumà kitam… – subambëjo
kaukas.
– Nëra kam lydëti, senoli, – ásikiðo Snarkis, – mûsø
nedaug, o kad prismardintume visà pelkæ… Nebent…
Bet ne.
– Kas ne?
– Na, Gugis… Jo á pelkæ imti nenorëèiau – nepatyræs,
jaunas…
– Puiku, tada Gugis lydës maumà. Jis ðaunus vaikis –
susitvarkys.
– Tebûnie, – linktelëjo Snarkis ir tyliai sumurmëjo: –
Gal nepridarys naujø bëdø tas pajodþarga… – Urkis þybtelëjo
akimis: – Sûnëne, dþiaukis gavæs progà árodyti
þmonëms, kad kaukai naudingi… Kartoju – dþiaukis, o
ne vaiká bark. Oi… Pavargstu jus beauklëdamas… Taip
pavargstu. Bet reikia!
Brolis Heinrichas dairësi vis neramiau. Migla tirðtëjo,
temo, o raisto nebuvo nei galo, nei kraðto. Uþ nugarø
buvo girdëti áklimpusiø ir nebeiðtraukiamø þirgø þvengimas,
broliø riksmai, keiksmai. Blogiausia – pabëgus
› 47 š