parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Ruoki, o tu mums dabar kaip kovos broliams tark –
ar tikrai kaukas sëkmæ neða?
Gugis, nustojæs kramtyti, nedraugiðkai dëbtelëjo á rudabarzdá
– ir vël tos þmoniø pasakos, vis jiems kas nors
turi laimæ neðti, – patys dirbtø ir tà laimæ turëtø… Taèiau
didþiulë Ruokio plaðtaka labai ðvelniai patapðnojo
kaukui per petá, ir vyras tarë:
– O kaipgi kitaip? Þinoma, neða! Negi manote, kad
kunigas mane ðiaip jûsø priþiûrëti bûtø paskyræs?
Vyrai susiþvalgë, svarstydami – ar reikëtø juoktis, ar
ðypsotis, o gal – labai rimtai apmàstyti tai, kas pasakyta?
Bet èia pats Ruokis suprunkðtë ir nusikvatojo visa gerkle,
net prie gretimø lauþø atsisuko:
– Cha cha cha!
Netrukus visa deðimtinë jau laikësi uþ pilvø, þvengdama,
prunkðdama, kretëdama ir tirtëdama. Gugis irgi
kiktelëjo kartà kità, nes pradþioje jis tikrai nesuprato,
kas gi taip juokinga buvo pasakyta, bet paskui, kai juoko
banga iðguldë visà ratà, kaukas irgi neatsilaikë – tik,
þinoma, jo plono balselio þemabalsiø sutartinëje niekas
net girdëti negalëjo…
Pagaliau kvatojimas kiek aprimo, ir Rudokas, ranka
nubraukæs iðtryðkusias aðaras, tarstelëjo:
– Matai kaip… Vadinas, reikës ir man koká kaukà pasigauti…
Ðiluma, sklidusi nuo lauþo, vël maþo, o vis garsëjantis
knarkimas tikrai negalëjo jos pakeisti, netgi atvirkðèiai...
› 165 š