parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

taip. Prisimink, kodël tas didelis þmogus mums visà stirnà
sumedþiotà padovanojo? Ai… – senolis mostelëjo
ranka, braukdamas nuo akiø krintanèias sruogas, – vis
jums kad tik bloga kà pamatyti, tuoj taip ir þmonëmis
virsite... Nagi, sësk, sësk, Gugi, – dar kartà paragino.
Urtë burbëdama nuslinko á ðalá, Gugis prisëdo greta
senolio. Ðis, iðsriaubæs dar keletà ðaukðtø, tarë:
– Na, tai klausk, klausk… Jei þinosiu – atsakysiu…
Moku dar kalbëti ir valgydamas, chi chi, – sukikeno.
– Senoli, – susikaupë Gugis, – ar galëtumei papasakoti
apie aitvarus?
– O… – Urkis net uþmirðo rankoje turimà ðaukðtà. –
Aitvarus… Sakai, aitvarus… – svajingai nutæsë.
– Aha, – linktelëjo Gugis, nedrásdamas rodyti nekantravimo.
– Taip… Aitvarai… O… Sena giminë, labai sena…
Ir graþi – oi kokia graþi! Bet reta… Taip, dabar jau labai
reta… – visas it paniræs á praeities ûkanas, porino senolis.
– Sako, dar nebûta nei kaukø, nei þmoniø, o aitvarai
jau nakties padange lakiojo, þvynais blyksëjo! O…
Paþinojau jaunystëje ne vienà – lizdus nelabai toli nuo
èia suko… Tik kad seniai apie juos nieko negirdëti…
Màþta jø, oi kaip màþta. Tik vienà, vos vienà kiauðiná
padeda kas trylika metø ir peri trejus… Maþas aitvariukas
tarsi gluodenas koks – uodegële vikst, pro ðalá
ðvilpt… O jau smagûs, o jau iðdykæ! Tik þmonës – þmonës
labai negraþiai daro, oi kaip negraþiai… Uþ aitvaro
kiauðiná pasirengæ kits kitam kailá nunerti, mat aitvaras
› 80 š