parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Trobos tarpduryje pasirodë jau suaugusi þmogë – didelë
tarytum kalva. Gugis pastebëjo, kad ant þmogës gan
aukðtai buvo dar dvi maþesnës kalvelës – visai kaip kaukiø...
Gugis, atsiminæs, kaip maþi kaukiukai geria pienelá
ið mamø, valiûkiðkai pagalvojo: „Oho... viena tokia
galëtø visà Kaukaðlaitá prigirdyti... Nors kaip reikëtø taip
aukðtai uþlipti?“
– Kas yra, Saulute? – þmogë aiðkiai kreipësi ne á já, bet
á þmogvaikæ.
– Mamyte, mamyte... Èia gyvuliukas, kalbantis gyvuliukas,
toks maþiukas...
– Kur, trupinëli?
„Þemyn þiûrëk, drimba“, – net pyktelëjæs mintimis nurodë
Gugis.
– Ðtai èia, èia, truputëlá þemiau.
Þmogës akys iðsprogo ið nuostabos. Matyt, Gugis, solidþiai
pasirëmæs ant ðito, kaip ten já, kalavijo, atrodë puikiai,
ypaè po to, kai linktelëjo galvelæ pasisveikindamas...
– Èia tai bent! Gal kaukas? – iðtarë þmogë. – Saulute,
mieloji, ar jis tau nieko nedarë, ákàsti nebandë?
„Tuzinas ðeðkø ir viena þebenkðtis!“ – nebetvërë savo
kailyje Gugis ir bandë dar kartà pasakyti svarbiàjà þinià:
– Didþiai godotina þmoge, – mandagiausiai, kaip tik
mokëjo, kreipësi. – Að atëjau praneðti, jog didelis geleþiniø
þmoniø bûrys eina prie jûsø kaimo.
– Þiûrëk tu man, jis ið tiesø kalba. – Gugá amþinas
þmoniø stebëjimasis ëmë visai erzinti. – Tai kà sakei,
maþyli?
› 32 š