parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Kaukas daugiau neabejojo në sekundës – jau geriau nusvilti
nagus, negu gráþti be grobio, ir dar tokio! Gugis
giliai ákvëpë, þengë tuos kelis lemtingus þingsnelius ir
èiupo smeiguolá. Deja, pirmos pastangos tik leido ásitikinti,
kad kotà apsivyniojæs gyvis neuþkerëtas ir nesitaiko
ákàsti, bet lengvai lásti lauk smeiguolis nenorëjo. Kaukas
ið átampos net suprunkðtë.
Douveris pajuto lengvà dunkstelëjimà á kojà. „Kas èia
per velniava?“
Atsimerkæs ið netikëtumo net sustingo: kaþkoks nedidelis
padaras þvitriomis ir spindinèiomis akutëmis, uþsimetæs
pilkà kailá, nemaèiomis prisëlinæs, stengësi iðtraukti
ið makðties durklà. Lordas viena ranka pasitrynë
aká – vaizdas nenyko. Padaras lëtai, atsargiai, bet atkakliai,
gvieðësi jo gero. Ginklas galiausiai pasidavë ir lëtai
iððliauþë ið ámautës. Pasigirdo tylus „uf uf“. Padaras susiþavëjæs
paþvelgë á suspindëjusius aðmenis. Douveriui gráþo
nuovoka, ir jis pabandë staigiai sugriebti vagilá, bet
tas mikliai pasisuko, ir lordo delnui teko durklo aðmenys.
Riteris net sustugo ið skausmo, o padaras, nepaleisdamas
tik ðiek tiek maþesnio uþ save grobio, ðoko á artimiausià
krûmà. Tiek já riteris ir tematë.
– Kas jums, lorde? – atsimerkæs paklausë Dolèetas ir,
þvilgtelëjæs á pakeltà rankà, nustebo: – Kraujas? Ásipjovëte?
– Ne... – Douveris net neþinojo, kà pasakyti. Vis dar
nustebæs, sutrikæs galiausiai paaiðkino: – Nepatikësite,
barone, bet mane uþpuolë...
› 16 š