parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

daryti viskà, jei þmogus paþadëdavo kiauðiná gràþinti!
Ðtai kodël aitvarø niekas nematydavo dienà – jie bûdavo
paukðèiais, nes þalèiai, tegul ir padangiø, kiauðiniø
perëti nemoka!
– Gugi, Gugi! – Berþas negailestingai tampë kaukà uþ
rankos.
Kaukas brûkðtelëjo rankute per gaurus, nubraukdamas
netyèiom iðtryðkusià aðarëlæ…
– Gugi, kas tau? – ðûktelëjo vaikis, pastebëjæs tà drëgmës
laðelá.
– Nieko, nieko, tikrai nieko, cha cha! – nusikvatojo
kaukas. – Tiesiog man labai, labai smagu! O… Jeigu tai
þinotø senolis Urkis, Munamukis! Cha cha, lukðtas, cha!
– Gugi, tu uþsikerëjai? – Berþas vël taikësi iðsigàsti,
átardamas, kad kaukas tuoj pradës ðokti tà klaikø juoko
ðoká, bet Gugis tik valiûkiðkai þvilgtelëjo á vaiká ir tarë:
– Þinai kà?
– Kà?
– Sulaukim saulëlaidos ir papraðykim Vipðto, kad padange
paskraidintø!
– Ko, ko, – sulinksëjo aitvaras, – kû, bûtinai! – ir suplakë
sparnais. Netgi juodos kaip naktis plunksnos negalëjo
paslëpti, kad paukðèio papilvë þaidþia visais vaivorykðtës
atspindþiais!
› 99 š