parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Mûðis ant sienø jau virë visu nuoþmumu – dþerþgë
kalavijø geleþtës, ðvilpë strëlës, traðkëjo skydø lentos,
dejavo nuo pylimo nusiritæ suþeistieji… Kremliaus gynëjai
nesiruoðë lengvai pasiduoti!
O jie, uþuot ritinæ maskoliams galvas, kaþkur sliûkino
pylimo pakraðèiu! Ruokis nebesusigaudë – kas gi ir kà
èia sugalvojo? Kur jie eina? Á kiekvienà Ruokio klausimà
Valdas teatsakydavo pridëdamas pirðtà prie lûpø, tad
ðiam teliko niurnëti paûsyje ir neatsilikti nuo eiklaus
jaunuolio. Bet ðtai prieðakyje iðvydo tamsoje tûnantá bûrá
þmoniø – nedaug, kokius tris tuzinus. Visi – tarsi tyèia
parinkti: stambûs, tvirti… Kai kariai priëjo visai arti,
vienas ið laukusiøjø atsisuko ir paklausë:
– Atvedei?
– Kunige! – aiktelëjo Ruokis, paþinæs þmogaus balsà.
– Að, Ruoki, að, – tylomis atsiliepë Rumbaudas. – Manai,
lauksiu, kol mano sûnø ant baslio sodins?
– Bet kodël pasitraukëme nuo sienø? – nustebo karys.
– Kaipgi…
– Patylëk ir klausyk! – nukirto kunigaikðtis. – Ir visi
klausykite! – pridûrë pusbalsiu. – Ir klausykit ádëmiai!
Mûsø bûrys turi paèià svarbiausià uþduotá – slaptu áëjimu
prasiskverbsime á pilá, ten mûsø laukia draugai. Jie
ilgisi kunigaikðèio Mykolo ir padës iðmuðti maskolius.
Bet reikia paskubëti, nes jeigu delsime – vyrai ant sienø
þus bergþdþiai. Taip pat atsiminkite, kad mûsø – nedaug,
tad neskubëkime trauktis kalavijø. Gali bûti, kad slaptàjá
áëjimà maskoliai þino ir saugo, todël tarpusavyje kal-
› 261 š