parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Jis kaþkà pasakë maskoliø kalba ir linktelëjo vienuoliui.
Ðis tarë:
– Jaunas þmogau, dabar tavo likimas Vieðpaties Dievo
ir tavo pagonio tëvo rankose. Tad þinok, jeigu lietuviø
kariuomenë nuo miesto neatsitrauks, antrà kartà
patekant saulei bûsi pasodintas ant kuolo. Kuolà iðkels
ant sienø taip, kad visi matytø.
Jaunius piktai vyptelëjo:
– Tik tiek tegalëjote sugalvoti? Antrà kartà patekant
saulei mûsø kariai jau jos ðio miesto grindiniu, o jûs praðysite
pasigailëti uþ priesaikos lauþymà!
Sargybos vyresnysis kandþiai nusiðypsojo, priëjo artyn
ir, tarsi uþjausdamas, norëjo patapðnoti vaikinui galvà.
Bet Jaunius piktai nustûmë jo rankà, paðoko, pasiðiauðæs
tarsi kautynëms pasiryþæs katinas, þvilgsniu degindamas
prieðà. Vienuolis ðmurkðtelëjo uþ kario. Sargybos
vyresnysis susidëjo rankas ant krûtinës ir toliau paðaipiai
þvelgë á vaikinà.
– Ateik, ateik! – pamojo Jaunius.
Karys gûþtelëjo peèiais ir þengë artyn. Jaunius taikësi
uþvaþiuoti ðiam á pasmakræ, bet vyro bûta ne þioplo –
atspëjæs smûgá, jis pagavo vaikino rankà ir uþsuko. Skaudþiai
uþsuko. Jaunius sukando dantis, kad nesucyptø.
Po keliø akimirkø karys jaunuolio rankà paleido ir stipriai
stumtelëjo. Jaunius trenkësi á sienà ir sukniubo. Iðgirdo,
kaip uþsiveria durys ir nutyla tolstantys þingsniai.
› 235 š