parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Mielasis skaitytojau,
man nepaprastai dþiugu, kad tu kartu su Gugiu ir jo draugais nukeliavai
toká ilgà kelià, palakstei ne tik po Lietuvos girias ir pilis,
bet ir per gilius sniegus klampojai á sveèias ðalis! Tikiuosi, ðiø akimirkø
nesigaili. Tad leisk tave dar ðiek tiek sulaikyti ir trumpai
papasakoti apie kitus Gugio draugus, kurie apie kaukà galbût nieko
neþinojo, taèiau gyveno panaðiu metu ir patyrë panaðiø nuotykiø.
Svarbiausias ið jø, matyt, – jaunasis Skomantø pilies bajoraitis
Alpas, dar maþas pakliuvæs á kryþiuoèiø nagus, bet vëliau padëjæs
ið riteriø nelaisvës pabëgti net didþiajam kunigaikðèiui Kæstuèiui.
Ðio vaikino gyvenimo istorijà papasakojo ne tik raðytojas, bet ir
istorikas – archeologas Petras Tarasenka istorinëje apysakoje „Pabëgimas“.
Bûtent ði knygelë kaþkada paskatino mane domëtis, kas
gi dëjosi tais laikais, ir nepamirðti protëviø kovø, kuriø kaitintas
kraujas iki ðiol tvinksi mûsø gyslose. Juk ir augti man teko ne Nepriklausomoje
Lietuvoje, o svetimoje valstybëje, kur mûsø kalba
ir istorija tebuvo svetimos istorijos podukra. Taèiau mes didþiavomës
savo kraðto istorija ir ji padëjo mums iðlikti. Tad nieko
keista, kad að ir mano draugai istorijos mokëmës daþnai ne tik ið
vadovëliø, bet ir ið kitø knygø – Antano Vienuolio „Kryþkelës“,
V. Misevièiaus „Jaunasis pagonis“, P. Dirgëlos „Joldijos jûra“ ir
kitø. Kam gi kitam, jeigu ne mums – èia nuo amþiø áleidusiems
ðaknis – tai turi rûpëti? Juk kitiems bûsime ádomûs ir savæs turësime
tiek, kiek sugebësime iðsaugoti patys.
Vis dëlto að nenorëèiau, kad tu, mielasis skaitytojau, Gugio nuotykius
imtum dràsiai naudoti kaip istorijos vadovëlá. Labai liûdna,
bet nei istorikai, nei etnologai, nei kiti protingi ir iðmanantys þmonës
negali atsakyti, ar buvo tie kaukai, aitvarai, maumai? Gal buvo?
Juk ðie padarai daþnai minimi mûsø proseneliø sakmëse. Bet kodël
jokie mokslavyriai jø nesugavo, neiðmatavo, nesuraðë? Tad gal jø
› 302 š