parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

– Man rodos, girdþiu þmoniø balsus… Daug balsø! –
kaukas nutylëjo, kad tarp tø balsø jis iðgirdo ir kaþkoká
ðnypðtimà…
Jaunius irgi átempë klausà – bet nieko neiðgirdo, tik
deglo spragëjimà.
– Ar tikrai? – suabejojo.
– Tikrai… – Gugis dar keletà akimirkø pasiklausë,
o tada tarë: – Þinai kà, pabëgësiu á prieká vienas. O tu
eik ið paskos neskubëdamas. Jeigu suðvilpsiu – stok. Ir
liepsnà geriau pridenk… Gal net ið viso uþpûsk… Ten
jø daug!
Ðis patarimas Jauniui nelabai patiko – nenorëjo likti
vienas be deglo tamsiame poþemyje, kas þino, kokie
pavojai èia slypi… Tuo metu kaukas jau nuskuodë á
prieká – tylus it ðeðëlis. Jaunius ðiek tiek luktelëjo, o tada
neskubëdamas, deglà laikydamas kuo labiau uþ savæs,
vël sliûkino pirmyn. Po kurio laiko ir jo ausys iðgirdo
prislopintà, taèiau aiðkø triukðmà. Sumojæs, kad nelaimës
paèiam geriau neieðkoti, sustingo, laukdamas kauko.
O ðis nesirodë…
Bûryje tvyrojo visiðka sumaiðtis. Eiti pas baidyklæ daugiau
savanoriø neatsirado. Rimvydui vis dar virpëjo rankos,
kiti sulindo klausyti viskà iðmananèio Stumbrio:
– Apie basiliskus þinoma labai nedaug. Mokslo þmonës
juos vadina Rex reptiliorum* , átariama, kad á mûsø
* Ropliø karalius (lot.).
› 274 š