parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

arèiau. Jis net nekryptelëjo, kai Jundas susmuko á sniegà.
Kaukai irgi tarytum nieko nepastebëjo – malësi, vaipësi,
kraipësi.
– Su jais reikia kalbëtis, – pareiðkë Plikis pasilenkdamas,
– tada jie nebijos ir duosis pagaunami… – kario
akys sublizgo goduliu. – O kai pagausiu… Kaukuèiai,
maþuèiai, kaip begyvenate, a? – iðsiðiepë.
– Va tas plikas tuoj ðoks ant mûsø, – ðnipðtelëjo Nafania.
– Tu bëgsi klojimo link, o að – pirkios link. Apsuksim
ratà ir vël susitiksim – supratai?
– Supratau, Nafania, supratau, – patikino Kuzia. – Jis
klojimo link, o að link… Tpfu, tai tu klojimo link, o að
pirkios link, pirkios link…
– Viens du…
Pilkis stryktelëjo pirmyn, abiem rankomis mëgindamas
stverti padarëlius, matyt, átardamas esàs koks vilkas ar
bent jau katinas. Jo plikë ðauniai blykstelëjo mënesienoje,
bet kojos slystelëjo, ir iðtiestos rankos tik sumataravo
ore prieð ðeimininkui taip tëðkiantis á þemæ, kad aplinkui
akimirkà kilo suledëjusiø snieguoliø pûgelë…
Naminukai, apibëgæ ratà, sustojo – ðásyk netoli Raubio
ir vël ëmë vaipytis bei cypauti.
„Uþtvosiu ðakaliu, o tada susirinksiu kaip kriauðes“, –
toptelëjo kariui neprilygstama mintis. Jis ðypsodamasis
iðtiesë rankà su varvekliu, kita spausdamas sudþiûvusià
berþo ðakelæ.
› 191 š