parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

varpø dûþiai. Jaunius taip pat þengë pro tarpdurá, bet
Gugis já tuoj pat sustabdë.
– Að eisiu pirmas, – pareiðkë. – Apþiûrësiu kelià. Jeigu
laisvas – suðvilpsiu du sykius, tu þinai kaip. Jeigu kà
iðvysiu – suðvilpsiu vienà syká, jeigu prireiks – mesiu „angies
þvilgsná“, kad tu galëtumei prabëgti, – ir, Jauniui
nespëjus paprieðtarauti, nuturseno pasieniu.
Vaikinas nekantraudamas mindþikavo – ak, kaip jis
norëjo lëkti ir visus maskolius, pasipainiojusius ant kelio,
pavaiðinti kalavijo smygiais! Bet Gugis teisus – reikia
atsargiai. Labai atsargiai! O tada… Tada reikia dar
padëti saviðkiams! Ðvilptelëjimas! Antras.
Netrukus juodu stovëjo ant laiptø. Gugis gan baugiai
þvelgë á tamsà, juoduojanèià þemiau, nors ir sklaidomà
deglø liepsnos. Kas jø laukia apaèioje?
– Bëgam! – patyliukais paragino Jaunius. – Dabar að
eisiu pirmas.
– Ne! – atsiliepë Gugis. – Að tà kelià jau beveik þinau!..
Tu lauk! – ir stryktelëjo ant þemesnës pakopos.
Paskui dar ant vienos.
Jaunius susiraukë, bet dar kartà mintyse perkalbëjo
save, kad kaukas taip daro tik jo naudai. Sulaukæs dviejø,
bet labai tyliø ðvilptelëjimø, irgi ëmë lipti. Ðtai ir kitas
aukðtas.
Tik staiga kaþkur þemiau sudundëjo þingsniai – keletas
þmoniø sparèiai lipo aukðtyn. Kaukas áspëjamai ðvilptelëjo.
Jaunius pabëgëjo á ðonà ir prisiplojo prie sienos,
rankoje spausdamas kalavijà. Gyvas nepasiduos!
Netrukus tarp aukðtyn laiptais nudundëjusiø kariø kilo
› 257 š