parsisiųsti visą knygą pdf formatu - Gugis.lt

Seniai seniai tarp ðimtameèiø giriø, skiriamø tik
neskubrios Nemuno ir Neries tëkmës, driekësi kraðtas, Lietuva
vadintas. Tvirtos buvo to kraðto pilys, didingi jo valdovai,
iðdidûs ir narsûs þmonës, akiø gelmëje rusenanèia gintaro
liepsna.
Taèiau ten, kur ne kiekvieno þvilgsnis uþklysdavo, kur ne
kiekvieno koja drásdavo þengti – gûdþiose giriø tankmëse –
gyveno ir dar viena negausi, labai labai sena giminë, giriø
kaukais vadinta. Paslaptinga buvo gentis – neþinia, ið kur
atëjusi, neþinia, kada radusis, ir neþinia, kada iðëjusi á nebûtá.
Nors kaukø ir þmoniø keliai kartais susikirsdavo, bet
maþoji tauta nelabai mëgo þmones – ir uþ bûdà grëslø, ir uþ
iðdidumà beribá, ir uþ norà visus kitus motinos gamtos kûrinius
valdyti.
Tik vienà syká toje paslaptingoje giminëje gimë kaukavaikis,
kurá tëvai Gugiu praminë. Buvo kaukiokas kaip kaukiokas
– gal tik smalsesnis nei bendragenèiai, gal kiek sumanesnis
nei bendraamþiai. Bet ir jis bûtø telikæs kiðkiø medþiotojas,
ðermukðniø rinkëjas, laukiniø bièiø medaus kopinëtojas,
jeigu ne toji kaitri viena ið pirmøjø vasaros dienø,
iðviliojusiø kaukavaiká ið Kaukaðlaièio pasidairyti – o gal jau
sunoko þemuogës?
Taip ir prasidëjo nutikimai, apraðyti pasakojimuose apie
Gugá – giriø kaukà, þmoniø draugà.
› 6 š